Tai - komandų sudėčių, žaidimo stipriausių – silpniausių vietų analizė, nuveiktų darbų įvertinimas bei prognozuojami šansai laimėti VASAROS TAURĖS 2015 turnyrą.

Krepšinistau.lt prognozės: VASAROS TAURĖS 2015 finale „Reaktoriaus smogikai“ kovos su „Fabiniais“. Nukraujavusios „KK Riešės“ bei „Paysera“ komandos bus motyvuotos iki galo ir sieks bronzos medalių. Labiausiai nuvylusia TOP8 komanda taps „Rezultatas“, o didžiausią intrigą ketvirtfinalyje sukurs „Broliai Šaunuoliai“. Finale dėl MVP titulo kovos du buvę ŠMKA auklėtiniai Osvaldas Olisevičius ir Paulius Leščinskas. Įdomiausia įžaidėjų akista vyks tarp Lino Valatkevičiaus, „Reaktoriaus smogikai“, ir Pauliaus Naraškevičiaus, „94“. Didžiausių netikėtumų varžovams pateiks Arnas Kazlauskas, „Paysera“.

FABINIAI

(šansai laimėti turnyrą 20%)

„Fabiniai“ puikiai padirbėjo „A“ grupės varžybose ir jau laimėjo daugiausiai dvikovų (7) šią vasarą. Po 87,29 taškus rinkusi (3 vieta pagal šį rodiklį turnyre) komanda grupėje pranoko visus, taip pat ir „KK Riešę“, kuri grupės varžybose demonstravo rezultatyviausią krepšinį. Rimčiausi konkurentai negalėjo pažaboti veržlaus ir energingo „Fabinių“ puolimo ir patys buvo „pritildyti“ jų pačių ginklu (greitu žaidimu) 97:89. Stebint kitas 6 „Fabinių“ dvikovas susidarė nuomonė, kad komandos žaidimas puolime taip gerai „suklijuotas“, kad ji negali pelnyti mažiau taškų nei varžovai. Rezultatyviau nei prieš „KK Riešę“ komanda žaidė su „Negerais“ 99:59, o taip pat su į TOP8 patekusiomis „Brolių Šaunuolių“ ir „BC Pagirių“ komandomis, rinko po 83,50 taško, tiesa, į savo krepšį praleido po 72,50, tai nėra labai geras rodiklis, jei vertiname „fabų“ gynybą.

„Fabiniai“ pagal dvitaškių taiklumą (59,88%) nusileido tik „Paysera“ komandai, o pagal tritaškius (34,97%) į priekį buvo praleistos trys ekipos, tarp kurių – ir būsimi ketvirtfinalio varžovai „Broliai Šaunuoliai“ (38,74%). Be labai gero pataikymo galima būtų paminėti ir tai, kad komanda grupės varžybose metė taikliai ir baudos metimus (72,62%) – antras rodiklis turnyre. „Fabinius“ apskritai galima laikyti agresyviausiai puolime pasireiškiančia turnyro komanda – 84 metimai nuo baudos metimų linijos, pirmas rezultatas per grupės rungtynes.

„Fabiniai“ per rungtynes atlieka po 21,29 rezultatyvius perdavimus, tai parodo, kad komandos puolimas yra grindžiamas komandiniais veiksmais. Ekipoje yra daug galinčių pataikyti žaidėjų, o juos laisvus komandos draugai dažniausiai sugeba surasti. Komandos koziris – puolimas, varžytis su šita komanda taškų lenktynėse neverta, tą puikiai suprasdami būsimi varžovai turėtų sugalvoti gynyboje naujovių, nes kol kas visas statomas sienas „Fabiniai“ sugriovė be didelių sunkumų ir rodė gražų krepšinį.

Didžiausias trūkumas, kurį komandai norint laimėti VASAROS TAURĖS 2015 turnyrą reikėtų panaikinti, būtų gynyba prieš varžovų kontratakas. Kartais atrodo, kad vengdami prasižengti „Fabinių“ žaidėjai varžovus pernelyg lengvai praleidžia po savo krepšiu ir leidžia jiems lengvai rinkti taškus. Komanda per rungtynes prasižengia tik po 8,71 karto, tai vienas geriausių rodiklių turnyre. Kol komanda laimi, kibti prie jos gynybos gal ir nereikėtų, nes visada maloniau žiūrėti rezultatyvias rungtynes, tačiau kartais norėtųsi matyti ir didesnes žaidėjų pastangas stabdant varžovų antpuolius.

Ketvirtfinalyje komandai negalės padėti šią vasarą taip ir nepasirodę aikštelėje Laurynas Samėnas ir Darius Kibildis bei sunkią traumą patyręs sunkusis kraštas Egidijus Mažeika. Pirmųjų žaidėjų nebuvimo netektimi net negalima laikyti, tačiau sveikas Mažeika komandai siekiant bent jau medalio tikrai praverstų.

Prasidėjus TOP8 kovoms komandai gali trūkti ir univeralaus puolėjo Vytauto Šulskio. Per trejas žaistas rungtynes jis rinko po 19,33 taško, atkovodavo po 9,00 atšokusius kamuolius ir dar atlikdavo po 4,33 rezultatyvius perdavimus. Tai, kad komanda gali gerų rezultatų siekti ir be jo, puikiai parodė rungtynės su „KK Rieše“, tačiau su Prienų – Birštono „Vytautu“ (LKL) rankomis sukirtęs žaidėjas tikrai pridėtų papildomų galių. Visgi sunku tikėtis, kad iki sezono pradžios liekant vis mažiau laiko Šulskis nepradės pasirengimo stovyklos su savo nauja (LKL) komanda.

Netekčių yra, tačiau jos nebus tokios skaudžios, jei kiti komandos žaidėjai į likusius turnyro etapus žiūrės i rimtai ir rinksis į visas dvikovas, šansai laimėti didžiausi, todėl motyvacijos trūkti neturėtų. Visgi „Fabinių“ pavyzdingumą lankant rungtynes galima vadinti „slidžiu“, todėl nebūtų netikėta, jei į kovą su „Broliais Šaunuoliais“ jie stotų penkiese ar šešiese. Rizikuoti šiame etape galima, tačiau, jį įveikus, komanda tokios prabangos negalės sau leisti.

„Fabinių“ ekipa tarp gynėjų ir lengvųjų kraštų turi ryškiai šią vasarą išsiskiriantį Paulių Leščinską, kuris grupės varžybose pelnydavo po 21,86 taškus. Rezultatyviausias komandos krepšininkas visose rungtynėse žaidė naudingai ir stabiliai (rinko 12-41 naud. balus). Svariai prie komandos gerų rezultatų prisidėjęs žaidėjas buvo išrinktas grupių etapo MVP. Gerą sportinę formą pasiekęs gynėjas aikštelėje daro viską, ko tik komandai reikia, pelno taškus, kovoja dėl atšokusių kamuolių ir juos skirsto komandos draugams. Sustabdę šį po 40 minučių pasirengusį žaisti „fabų“ starto penketuko gynėją, varžovai atliktų didelį darbą.

„Fabiniai“ Paulių Leščinską aikštelėje dažnai „stato“ į gynėjų liniją su Simu Liepinaičiu, kuris grupės varžybose pats rinkdamas taškus buvo kuklus (5,83 tšk.), tačiau negailėjo perdavimų komandos draugams (8,17 rez. perd.), puikiai „2 prieš 2“ žaidžiantis netipiškas įžaidėjas gali sukurti gerų progų komandos puolėjams, todėl jo priežiūra reikalauja didelio dėmesio, jei jis nesistengia žiūrėti į krepšį. Norėdamas būti dar efektyvesnis svarbiausių kovų metu šis gynėjas turi mažinti klaidų skaičių (4,83 kld.). Trečiasis komandos gynėjas Mindaugas Pukelevičius, žaisdamas kituose Vilniaus turnyruose, jau yra įrodęs savo vertę, tačiau VASAROS TAURĖS 2015 TOP8 rungtynėse tą turės daryti iš naujo. Kol kas sužaistos vos 2 rungtynės, per kurias vis dar tobulėjantis žaidėjas rinko po 6,50 taškus.

Į starto penketuką SF pozicijoje Fabijoniškių atstovai turi du pasirinkimus: Lauryną Ralį ir Laimoną Brazauską. Grupės varžybose abu rinko po 13 taškų, tačiau didesniu stabilumu pasižymėjo Brazauskas. Laurynas Ralys geriausias rungtynes sužaidė prieš „KK Riešę“, kai sumetė 28 taškus ir tapo grupės lyderių rungtynių atradimu. Tai buvo trečios rungtynės šią vasarą, kai jis pasirodė starto penkete. Laurynas Ralys yra metikas, todėl tikriausiai dažniau aikštelėje matysime daugiau funkcijų atlikti galintį Laimoną Brazauską arba juos abu kartu. „Fabinių“ sudėtyje yra ir trečias puolėjas Audrius Drabavičius, tačiau jis kol kas žaidė mažai, dideliu stabilumu nepasižymėjo ir nėra pajėgus konkuruoti dėl didesnio minučių skaičiaus su anksčiau paminėtais žaidėjais.

Po krepšiu komanda turėtų remtis Ugniaus Lunecko, Mindaugo Mikailionio, Povilo Kaminsko ir Stepono Markaus palaugomis. Visi šie žaidėjai yra labai skirtingi, todėl „Fabiniai“ turėtų sugebėti prisitaikyti prie visų varžovų, kurie stos jiems ant kelio. Mindaugas Mikailionis, jei galės žaisti visi aukštaūgiai, daug žaidimo laiko negalės tikėtis, tačiau prieš „Brolius Šaunuolius“ jį galima būtų panaudoti kaip rimtą ginklą, kai aikštelėje prieš jį žais „minkštoki“ vyrukai, vengiantys grumtynių po krepšiu. Ugnius Luneckas į TOP8 traukinį įsėdo paskutinėje stotelėje, kai antrą dvikovą sužaidė prieš „KK Riešę“, patyręs 202 cm „centras“ komandai bus labiausiai naudingas, kai teks žaisti pozicinį krepšinį, puikų klaidinančių judesių bagažą ir gerą metimą turintis aukštaūgis lygiaverčių priešininkų sutiks nedaug. Atletiškas ir šoklus Steponas Markus yra visiškai kitoks žaidėjas. Po 13,17 taško renkantis 197 cm puolėjas pataiko kas trečią tritaškį, nevengia atakų baigti dėjimais ir neretai atsiduria greitų kontratakų smaigalyje. Dar vienas puolėjas Povilas Kaminskas grupės varžybose rinko po 12,25 taško (83,33% baudos metimai) ir atkovodavo po 9,00 atšokusius kamuolius. Šis tvirtai sudėtas sunkusis kraštas buvo (18,75 naud. balai) efektyviausias komandos aukštaūgis, žaidėjas labiau tinkamas poziciniame puolime. Sutapimas ar ne, tačiau jam būnant aikštelėje kamuolys juda labai gerai, tačiau komanda negali žaisti tokiu dideliu tempu.

Jei žiūrėtume į artimiausias rungtynes su „Broliais Šaunuoliais“, Fabijoniškių atstovai daugiausiai darbo turės būtent baudos aikštelėje, kur turėtų žaisti Darius Dūdėnas ir Gediminas Povilauskas. Antra svarbi užduotis teks Laurynui Raliui ir Laimonui Brazauskui bandant sustabdyti Darių Jovaišą.

Jei nebus didelių netikėtumų pusfinalių rungtynėse „Fabiniai“ ginklus vėl su rems su „KK Rieše“. Ši dvikova vėl bus itin įdomi, tačiau „fabų“ komandai tikriausiai net į naudą išeitų tai, jei į ją atvyktų „KK Riešės“ vidurio puolėjai Vitalijus Lukša ir Edvinas Jazukevičius. Net ir žaisdami žemu penketuku, Riešės atstovai negalėjo varžytis greičiu, o tą padaryti, kai žais lėtesni „centrai“, bus dar sunkiau.

Jei „Fabiniai“ per 4 metus nuo komandos įkūrimo pateks į finalą, ten greičiausiai komandai teks kautis su „KK Reaktoriaus“ arba „Paysera“ komadomis bei paneigti teoremą, kad geras puolimas gali laimėti tik atskiras dvikovas, o čempionatus laimi gynyba. Abu galimi priešininkai gintis moka, todėl lauktų rimti iššūkiai.

Ketvirtfinalyje „Fabiniai“ vieną tendenciją tikrai sulaužys. Iki šiol VASAROS TAURĖS rungtynėse jie nėra pralaimėję „Broliams Šaunuoliams“, o šie savo ruožtu 2012-2014 metais tris kartus įveikė šį etapą.

„A“ grupės nugalėtojams palankus ir dar vienas istorijos faktas. Iki šiol iš 9 grupių nugalėtojomis tapusių komandų VASAROS TAURIŲ varžybose 7 įveikė ketvirtfinalio etapą. Ir visos jos, jį įveikę, nukeliaudavo iki finalo. Galbūt finale žais „Fabiniai“ ir „Paysera“?

REAKTORIAUS SMOGIKAI

(šansai laimėti turnyrą 23%)

„Reaktoriaus smogikai“ gina čempionų titulą ir pretenduoja tapti pirmąja komanda, kuri turnyrą laimėtų antrą kartą. Išlaikyta čempioniška sudėtis leidžia tikėtis, kad Dariaus Petriko kariauna eis iki galo. Visgi nei finalų, nei ketvirtfinalių istorija nėra palanki praėjusios vasaros geriausiai komandai.

Istorijos faktai: „Reaktoriaus smogikai“ („KK Reaktorius“) finalines kovas pasiekė 4 kartus, tačiau triumfuoti pavyko vos kartą. VASAROS TAURIŲ varžybose nuo 2011 metų dalyvaujanti komanda visada yra priskiriama prie favoritų, tačiau pusfinalį pasiekė vos kartą (pernai vasarą). 2011 metais 40:46 ir 44:65 ketvirtfinalyje juos sustabdė „Krituliai – atostogose“, 2012 metais „KK Išjunk šviesą“, laimėjusi 71:65 ir 103:74, o 2013 metais „KK Reaktorius“ nesugebėjo patekti tarp 8 geriausių komandų, kai 51:60 nusileido „Olimpui“. Įdomu ir tai, kad pernai su „KK Reaktoriumi“ vasaros taurę į viršų kėlę Ignas Juškevičius ir Linas Valatkevičius 2013 metais tą patį darė su „KK Lesykla“.

Jei už „Rezultatą“ prieš „Paysera“ tikriausiai lažybose pinigais niekas nesugalvotų rizikuoti, tai už „94“ ekipą, su kuria „Reaktoriaus smogikai“ žais ketvirtfinalyje, darant statymus būtų galima surizikuoti. Tai, kad net penkiese galima laimėti svarbias rungtynes, pavyzdžių ieškoti nereikia. „94“ šiemet 78:72, žaisdami penkiese, įveikė „Sietuva 23“, kuri tą dvikovą turėjo tikrai neprastą sudėtį. Taip pat praėjusią vasarą mažąjį finalą laimėjo „Sanariai“ 86:75, penkiese įveikę etatinius finalo ketverto dalyvius „Brolius Šaunuolius“.

Tai, kad „KK Reaktorius“ negalės atsipalaiduoti, rodo ir statistikos suvestinės, aišku, nereikėtų pamiršti ir to, kad „94“ daugelį rodiklių labai smarkiai pagerino paskutinėse grupės rungtynėse. „Reaktoriaus smogikai“ pelno 87,67 taškus, „94“ jų renka ne ką mažiau – po 84,50. Abi komandos taikliai meta dvitaškius ir tritaškius, „94“ galbūt turėtų pasitempti mesdami baudas (66,67% prieš 80,00%). Abi komandos atlieka beveik vienodą skaičių rezultatyvių perdavimų. „Reaktoriaus smogikai“ – 21,00, o „94“ – 20,83. Dvikovos favoritais laikoma komanda dažniau klysta (14,17 prieš 11,83), o tai yra svarbu, nes jaunimas vagia net po 13,17 kamuolio. Pagal atšokusius kamuolius ir blokuotus metimus (40,33 – 35,00 ir 4,67 ir 1,67) „Reaktoriaus smogikų“ pranašumas akivaizdus. Būtent dėl miglotų galimybių baudos aikštelėje „94“ nėra vertinama kaip komanda, kuri gali sustabdyti vienus iš turnyro favoritų. Tarpusavio dvikovoje, kurią 89:70 laimėjo „smogikai“, jų būsimiems varžovams nesisekė gintis nei baudos aikštelėje, nei prie tritaškio linijos (12/22). Nereikėtų pamiršti, kad liepos 14 dieną pergalę šventusi komanda vertėsi be Osvaldo Olisevičiaus, kuris gali dominuoti ne tik baudos aikštelėje, tačiau ir taikliai mesti tritaškius. Grupės rungtynes praleido ir pagrindinis atakų organizatorius Linas Valatkevičius, o jo oponentas Paulius Naraškevičius pelnė 31 tašką (10/14 metimai) ir smarkiai gelbėjo komandą nuo dar didesnio sutriuškinimo.

„Reaktoriaus smogikai“ yra viena universaliausių turnyro komandų. Prie to labai prisideda tokie žaidėjai kaip Eduard Rogačiov ar Osvaldas Olisevičius. Šių žaidėjų taiklūs tritaškiai leidžia ištampyti varžovų gynybą ir sukuria labai gerų progų kitiems. Negalima pamiršti to, kad komandoje rungtyniauja 43,33% taiklumu šią vasarą tritaškius metantis atakuojantis gynėjas Laurynas Kirlys. „94“ – metikų komanda, tačiau realu tai, kad varžovai juos pritildys jų pačių sėkmingai naudojamu ginklu dar vieną kartą šią vasarą.

„94“ nė vienoje pozicijoje neturi pranašumų, o žaidžiant penkiese – šešiese galima ir visai „nusikalti“ belaukiant rungtynių galo.

Dar vienas „Reaktoriaus smogikų“ koziris – fiziškai tvirtas ir kovingas sunkusis krašto puolėjas Viktor Daukša (4,75 tšk. ir 6,25 atk. kam.), kurį komanda šią vasarą išnaudojo mažiau. Dvitaškius 80,00% taiklumu metantis komandos senbuvis labai pasitarnautų, jei komanda nutars varžovus visiškai „sudaužyti“ baudos aikštelėje.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog svarbias dvikovas laimėti dažnai padeda turima patirtis. Lyginant abi komandas pagal šį komponentą vėl svarstyklės smarkiai krypsta „Reaktoriaus smogikų“ naudai. Visi komandos žaidėjai yra žaidę ne tik vasaros taurių ketvirtfinalyje, bet ir finalo ketverte, o Pauliaus Naraškevičiaus suburtos komandos keli žaidėjai gali pasigirti tik tuo, kad antrus metus sugebėjo pasiekti šį etapą.

Sunku įsivaizduoti, kad „Reaktoriaus smogikai“ liks be pusfinalio su „Paysera“, todėl, užbėgant įvykiams už akių, reikėtų skirti dėmėsio ne tik šių komandų akistatos įžvalgoms, bet ir pasvarstyti, kaip čempionai gali atrodyti finalų dieną žaisdami prieš komandas, su kuriomis šią vasarą susidurtų pirmą kartą.

„Paysera“, likusi be Tomo Galecko ir Dominyko Zupkausko, pusfinalio išvakarėse kamuolio valdymą gali patikėti pavyzdžiui Matui Budginui ar daug kam, tačiau saugiausia bus, jei tą darbą darys Ignas Ryla. Tuo labiau, kad jam tai teko daryti ne kartą ir aukštesnio lygio varžybose. Su Ignu Ryla (PG), Matu Budginu (SG), Modestu Gyliu (SF), Arnu Kazlausku (PF) ir Pauliumi Joneliūnu „centre“ Viliaus Jastremsko startinis penketukas atrodytų įdomiai, tačiau, kad nors vienoje pozicijoje „Paysera“ užčiuops kažkokį ryškų pranašumą, sunku tikėtis.

Ggaila, kad nepamatysime Lino Valatkevičiaus mikro dvikovų prieš jaunesnius atakų organizatorius Galecką ir Zupkauską, šis „Reaktoriaus smogikų“ pagrindinis įžaidėjas mėgsta iššūkius ir visada su dideliu noru žaidžia, kai turi ką įrodyti. Jei komandos įžaidėjo laukia dvikova su gero lygio oponentu, jis visada pasiruošęs sumalti juos į miltus. Šį kartą „Reaktoriaus smogikų“ atakų organizatoriui tikriausiai teks kovoti su Ignu Ryla, kuris, nors aukštesnis, fizine jėga ir greičiu neprilygsta „reaktoriečiui“.

„Sumedžioti“ SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS finale komandą pražudžiusį, „Paysera“ komandai dabar atstovaujantį Matą Budginą (pataikė pergalingą tritaškį) noro tikrai netrūks. Mato Budgnino rezultatyvaus žaidimo „oranžiniams“ tikrai reikės, tačiau tokie vyrai kaip Eduardas Rogačiovas nuoskaudų tikrai nebus pamiršę ir daug dėmesio skirs tam, kad nepasikartotų senos istorijos. Eduard Rogačiov į SG poziciją starto penketuke gal nėra pats tinkamiausias variantas, tačiau šį kartą dėl savo geresnių gynybos sugebėjimų turėtų labiau tikti nei Laurynas Kirlys. Lengvojo krašto pozicijoje Osvaldas Olisevičius turės visišką laisvę, nes tikriausiai jį dengs arba Modestas Gilys arba Lukas Poniškaitis, kurie, jei puolime gali pataikyti patys, tai gynyboje tikrai sunkiai apsigintų „vienas prieš vieną“ be komandos draugų pagalbos ir nuo atsarginių „Reaktoriaus smogikų“ žaidėjų. Karolis Petrukonis ir Ignas Juškevičius po krepšiais nebus itin pranašesni už Kazlauską ir Joneliūną, tačiau prasidėjus keitimams, „Reaktorių smogikų“ pranašumas turės labai didelę reikšmę.

Jei nebus traumų, komandos nepaliks Osvaldas Olisevičius, Karolis Petrukonis taip pat žais. Vieningas ir neišsibarstęs branduolys eis iki galo, nesvarbu, su kuo tektų žaisti.

Būsimiems komandos varžovams TOP8 varžybose (ketvirtfinalyje, pusfinaliuose, finale) galios posakis, kad, jei nori tapti geriausiu, turi nugalėti geriausią. Pastaruosius kelerius metus „Reaktoriaus“ komanda visada patenka tarp keturių geriausių, kur bežaistų, ir, jei jiems negresia jokie praradimai, bet kokia vieta žemiau antros jai nebus rezultatas. Iš likusių komandų, kurias „Reaktoriaus smogikai“ gali sutikti kelyje į čempionų sostą – „94” ketvirtfinalyje, „Paysera“ – pusfinalyje, nebus pačios rimčiausios priešininkės kaip ir „KK Riešė“, jei laimėtų visus susitikimus iki finalo. Ši komanda gynyboje nepersistengia, o ir puldama nėra tokia lanksti kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Komanda žaidžia „bėk ir mesk“ krepšinį, kurį daugelis svarbiausių rungtynių metu turėtų sustabdyti. Rimčiausias varžovas „Reaktoriaus smogikams“ šią vasarą yra „Fabiniai“ ir ne dėl to, kad jie tapo grupės nugalėtojais, kai įveikė „KK Riešę“. „Fabų“ žaidėjai daugiau mąsto, jų žaidimas įvairesnis, taip pat komanda geriau dirba gynyboje, o finalų dieną, kaip ir jų realiausi varžovai „Reaktoriaus smogikai“, galės disponuoti beveik visas savo žaidėjais.

„Fabiniai“ kaip komanda gyvuoja jau 4 metus, „Reaktoriaus smogikai“ metais ilgiau, todėl nenuostabu, kad šių komandų keliai nekartą jau buvo susikirtę ir SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE ir VASAROS TAURĖSE. „Reaktoriaus smogikai“ su „fabų“ komanda 2011/2012 metų sezoną pravėrusia SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS duris jau debiutinį jei sezoną susitiko 3 kartus. Grupės varžybose, o vėliau ir ketvirtfinalyje stipresni buvo „reaktoriečiai“ laimėję dvikovas 4,33 taško skirtumu. Ketvirtą pergalę tarpusavio rungtynėse „Reaktoriaus smogikai“ šventė 2013/2014 metų sezone kai vėl 73:54 laimėjo grupės rungtynes. Penktą kartą komandų keliais susikirto VASAROS TAURĖS 2014 grupės varžybose, būsimi čempionai „Fabinius“ įveikė 79:53. Rezultatyviausiai Fabijoniškių atstovų gretose žaidė po 15 taškų surinkę Arnoldas Juchnevičius ir dabartinis „Reaktoriaus smogikų“ naujokas Laurynas Kirlys. „Fabinių“ marškinėlius vasaromis yra vilkėję ir dar du „Reaktoriaus smogikų“ puolėjai Linas Vitkauskas ir Viktor Daukša. „Fabinių“ jų galimi varžovai finale nepasigailėjo ir šį SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS sezoną, tada grupės varžybos buvo laimėtos 77:53, o pusfinalio dvikova 77:54. Bendras „fabų“ balansas prieš „Reaktoriaus smogikus“ 0-7.

KK RIEŠĖ

(šansai laimėti turnyrą 17%)

Pirmą kartą „KK Riešė“ VASAROS TAURĖS turnyre pasirodė 2013 metais. Aštuonių komandų „B“ grupėje žaidusi komanda iškovojo 4 pergales ir patyrė 3 nesėkmes taip užimdama 3 vietą. Ketvirtfinalyje jaunai komandai teko kovoti su „Broliais Šaunuoliais“, kurie metais ankščiau jau buvo pasiekę finalo ketvertą. Jauna ir ambicinga „KK Riešės“ komanda pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse pralaimėjo rezultatu 62:76, o antrosiose nesugebėjo laimėti reikiamu taškų skirtumu 66:63. Komandos garbę tada gynė Lukas Motiejūnas, Vytautas Cicėnas, Andrius Gaidys, Martynas Rakauskas ir pats komandos vadovas Ervin Stankevič. Vienose iš grupių varžybų komandos marškinėlius vilkėjo ir dabartinis „BC Pagirių“ atakų organizatorius Nerijus Pigaga.

Neblogai pasirodę debiutuodami su dar didesnėmis ambicijomis „KK Riešės“ žaidėjai į turnyrą grįžo ir po metų. Grupėje laimėję vienu kartu daugiau, nei prieš metus aštunftinalyje Riešės atstovai pasiekė pergalę 94:71 prieš „Sietuva 23“, o vėliau pripažino čempionų „Reaktoriaus“ pranašumą ketvirtfinalyje 56:78. Jei komanda nukeliautų iki finalo ir ten sutiktų šią komandą papildomos motyvacijos tikriausiai ieškoti nereikėtų. VASAROS TAURĖS 2014 metu komandos garbę gynė 4 komandos žaidėjai joje esantys ir šiemet: Andrius Gaidys, Vitalijus Lukša, Vytautas Cicėnas ir Lukas Motiejūnas.

Ketvirtfinalyje „KK Riešė“ kovos su „BC Pagiriais“, o šias rungtynes galima būtų laikyti derbiu. Pirmą dvikovą grupėje 70:63 laimėjo neįprastai mažai taškų šią vasarą pelniusi „KK Riešė“. Šių komandų rungtynėse pačios įdomiausios akistatos įvyks tarp gynėjų Augusto Šuliausko, Andriaus Gaidžio ir Nerijaus Pigagos iš „BC Pagirių“, šis žaidėjais yra žaidęs „KK Riešės“ komandoje ir yra motyvuotas įrodyti, kad ne tik jis, bet ir jo komanda, yra ne prastesnė nei šios ketvirtfinalio poros favoritai. Į gynėjų mikro dvikovas tikrai įsitrauks ir dar vienas ekstra klasės žaidėjas Justas Urmanavičius, o visos mikro dvikovos tarp gynėjų grandies bandys atsakyti į vieną klausimą, kuris žaidimo braižas yra geresnis: daugiau improvizacijų, žaidimo „vienas prieš vieną ar nuo gynybos prasidedantis iki kiekvieno perdavimo suplanuotas „BC Pagirių“ komandinis žaidimas puolime.

Gynėjų grandyje matome lygybę, tačiau „KK Riešės“ galinga priekinė linija yra stipresnė ir puolant, ir ginantis. Jos ašimi turėtų tapti „centras“ Vitalijus Lukša bei Tomas Zdanavičius. Šie „KK Riešės“ žaidėjai tikrai apsunkins gyvenimą „BC Pagirių“ priekinės linijos „šului“ Valdemarui Lodziato. Visgi šiuos du vyrukus senokai matėme rungtynėse, todėl jų dalyvavimas TOP8 rungtynėse yra didelė mįslė tiek pačiai jų komandai, tiek varžovams. Kiti „KK Riešės“ komandos aukštaūgiai Martynas Rakauskas ir Edvinas Jazukevičius vargu ar sukels didesnių problemų ir greičiausiai tada, kai baudos aikštelėje žais būtent jie, „BC Pagirių“ vidurio puolėjas turėtų išnaudoti savo jėgą. Martynas Rakauskas yra aukštas, greitas, tačiau vengia kietų grumtynių po krepšiu. Prieš jį reikia tik netingėti sužaisti protingai ir agresyviai ir bėdų jis ne tik nekels, o pats turės itin daug. Dėl traumos iškritusį Alvydą Žarskų pakeitęs Edvinas Jezukevičius yra aukšto lygio žaidėjas, tačiau sezono pabaigoje turėjo traumą ir dabar nenori persistengti. Stebint šio „centro“ žaidimą už „KK Riešę“ susidaro nuomonė, kad šis žaidėjas nenori stengtis ir žaidžia tik todėl, kad kažkas jį įkalbėjo. Jei prieš „BC Pagirių“ aukštaūgius „KK Riešės“ milžinai turėtų sustvarkyti, tai vėliau gali būti didelių sunkumų, tuo labiau sunku tikėtis, kad visi jie galės žaisti iki pat finalų, visgi sezonas jau artėja, sutartis bei stovyklos turėtų pakoreguoti Ervino Stankevič planus („KK Riešės“ vadovas).

Labai didelė netektis „KK Riešės“ komandai bus Martyno Paliukėno išvykimas į Alytų. Su „Dzūkijos“ (LKL) komanda sutartį turintis žaidėjas grupės varžybose per daug nepersistengė, tačiau buvo naudingas, nereikėtų pamiršti, kad jis pasižymi ne tik puikiu aikštelės matymu, bet ir gerai ginasi, netektis prieš tris lemiamas turnyro dvikovas Riešės atstovų stovykloje tikrai didelė. Jo vietą gali užimti Vytautas Cicėnas, Lukas Motiejūnas, tačiau ar juos galima lyginti su žaidėju, kurį (LKL) žaidėjai išrinko geriausiai besiginančiu lygos sezono krepšininku?

Klausimas: Ar „KK Riešė“, tapusi statistiškai geriausia grupių varžybų komanda, sugebės išlaikyti panašią sportinę formą prarasdama žaidėjus bei sulaukdama vis didesnio pasipriešinimo iš varžovų? Kaip parodė paskutinė grupių rungtynių akistata su „Fabiniais“, komanda yra pajėgi kautis, tačiau norint laimėti jei reikia gerinti gynybą, nes vien tik puolant rezultatą virstantį medaliu bus nelengva pasiekti.

Klausimas nr. 2: „KK Riešė“ grupės varžybose pasirodė kaip itin vieninga komanda, tačiau žaidžiant prieš „Fabinius“ atrodė, kad didesnio meistriškumo krepšininkai rungtynių metu ignoruoja mėgėjus ir net jų nepastebi aikštelėje. Ar taip yra iš tiesų?

„KK Riešės“ skaičiai: Pagal naudingumo balus (118,71), pelnomus taškus (98,86), atkovotus kamuolius (47,29), rezultatyvius perdavimus (23,86), perimtus kamuolius (15,14) „KK Riešė“ geriausia komanda turnyre. Taip pat ją galima surasti tarp 5 taikliausių ekipų pagal dvitaškių, tritaškių ir baudos metimų taiklumą, komanda į TOP5 patenka ir pagal blokuotus metimus. Jei reikėtų prikibti pirmiausiai į akis kristų didelis komandos klaidų skaičius. Komanda klysta po 17,00 karto, tai yra trečias rezultatas nuo galo tarp 15 komandų, kurios tęsia arba jau baigė savo pasirodymą.

Sudėtis: Komandą Ervinas Stankevič šią vasarą komplektavo iš „Nacionalinės krepšinio lygos“ (NKL) krepšininkų ir „KK Riešės“ komandai lojalių mėgėjų. Į kiekvieną poziciją buvo pasirinkta po du aukšto lygio žaidėjus, teoriškai tokiu principu komanda ir toliau daryti keitimus, tačiau labai didelis klaustukas ar visi komandos „meistrai“ nevaržomi naujų sutarčių galės komandos garbę ginti iki finalo dienos. Jei nutiktų blogiausia, kai kuriose pozicijose gali atsirasti spragų, kurias tektų užkamšyti kitiems. Atakų organizavimas yra patikėtas Andriui Gaidžiui (8,00 taško ir 4,83 rez.perd.) ir Augustui Šuliauskui (12,00 taškų ir 4,33 rez.perd.), abu žaidėjai yra labai jauni, moka pelnyti taškus, dalinti perdavimus. Jei puolime viskas gerai, tai gynyboje yra taisytinų dalykų, kurie labai smarkiai pasimatys jei komanda pasieks savo tikslą finalo ketvertą. Atakuojančio gynėjo poziciją grupės varžybose starto penkete užimdavo Martynas Paliukėnas (18,33 taško), o jį keičiantis Lukas Motiejūnas buvo daugiausiai pridedantis žaidėjas nuo suolo. Šis žaidėjas varžovų krepšį atakavo 51,04 %, rinko po 16,86 taškus. Iš 7 rungtynių Lukas Motiejūnas dvi pradėjo starto penkete, sutapimas ar ne, tačiau jo pelnomų taškų vidurkis tose rungtynėse krito iki 13,00 taškų. Prasčiausią dvikovą šis jaunas komandos žaidėjas sužaidė prieš „Fabinių“ ekipą, kai rungtynes baigė pelnęs vos 2 taškus (-4 naud. bal.). Jei Martynas Paliukėnas komandai tikrai nepadės labai tikėtina, kad starto penkete jo vietą užims, ne Lukas, o jaunesnysis Paliukėnas (Tautvydas), kuris dažniausiai žaidė šią vasarą 3 numeriu. Po 18,80 taško renkantis (5,60 atk. kam. ir 5,20 rez.perd.) Tautvydas Paliukėnas bei Tautvydas Pipiras (25,50 tšk.) svabiausių rungtynių metu turėtų sudaryti rezultatyviai žaidžiančių lyderių duetą, tačiau skilnda gandų, kad ir Pipiro svarbiausiose komandos rungtynėse tikriausiai nebus, o tai reiškia, kad automatiškai „KK Riešė“ negalės dažnai rotuoti SG ir SF pozicijų žaidėjų, o esant reikalui turės bandyti į aikštelę netik dažniau leisti Luką Motiejūną, Vytautą Cicėną bet ir abu įžaidėjus kartu. Labai įdomių žaidėjų netrūksta ir po krepšiu. Edvinas Jezukevičius, Vitalijus Lukša, Tomas Zdanavičius ir Martynas Rakauskas visi keturi yra aukštesni nei 2 metrai, visi jie neblogai jaučiasi toliau nuo krepšio ir yra pakankamai mobilūs, visgi tikėtis, kad „Nacionalinės krepšinio lygos“ (NKL) duoną ragavę paskutinį sezoną žaidėjai nebandys sudaryti sutarčių ateinančiam sezonui per daug nereikėtų. Jei komandos priekinė linija „subyrės“ ši komanda pasmerkta bus likti netik be finalo, bet gal ir išvis be medalių. Sunku būtų įsivaizduoti kaip Martyno Rakausko į miltus nesumala Karolis Petrukonis, Ignas Juškevičius, Paulius Joneliūnas ar Ugnius Luneckas. Martynas Rakauskas nėra prastas žaidėjas, tačiau grupės varžybose kolkas stebūklų nerodė, todėl tikėtis kažkokio didelio šuolio į viršų sunku.

Ketvirtfinalio mikro dvikova: Andrius Gaidys „KK Riešė“ prieš Nerijų Pigagą „BC Pagiriai“. Ketvirtfinalis lemiamas mačas. Laimėjęs tu gauni šansą dviejų rungtynių metu pasipuošti medaliais, pralaimėjęs keliauni namo. Lemiamų rungtynių metu didelė atsakomybė krenta ant visų žaidėjų pečių, tačiau įžaidėjai yra atsakingi netik už savo pelnytus taškus, tačiau ir už tai kiek progų atakuoti iš gerų padėčių gaus kiti. Jie privalo būti žaidėjas kuriais pasitikiki komanda, kontroliuoti žaidimo tempą ir nebijoti imtis iniciatyvos lemiamais momentais. Andrius Gaidys ir Nerijus Pigaga kartu yra žaidę „KK Riešės“ komandoje, todėl šių rungtynių metu pasirodyti geriau bus kiekvieno iš jų principo reikalas. Laukia arši šių žaidėjų kova, kuri turėtų smarkiai papuošti ketvirtfinalio dvikovą.

„X – faktorius“: Tautvydas Pipiras, Tautvydas Paliukėnas ir Edvinas Jezukevičius. „KK Riešė“ grupės varžybose prieš „BC Pagirius“ žaidė be šių trijų svarbių žaidėjų, jei jie visi bus tada neblogai atsilaikę Pagirių atstovai vargu ar galės dabar mesti iššūkį savo oponentams, nes jėgos po krepšiu santykis dar labiau pakryps „KK Riešės“ komandos naudai.

Įtampa: Ervinas Stanevič surinko popieriuje išties galingą komandą ir jei ši ekipa nepatektų tarp prizininkų būtų tikrai prastas rezultatas. Ar komandos žaidėjų neslėgs įtampa? Ar pavyks susitaikyti su startiniu jauduliu? Ar komandos jaunimas tinkamai įsilies į žadimą jei negalės žaisti dauguma lyderių? Šie ir daug kitų klausimų neduos ramybės iki tol kol nenuaidės paskutinis švilpukas paskutinėse „KK Riešės“ vasaros rungtynėse.

Tai, kad varžovai turės „šaltesnius“ nervus yra akivaizdu. „BC Pagiriai“ jau pasiekė savo viršūnę. Jei pralaimėjimas šiai komandai ketvirtfinalyje nebus tragedija, tai Riešės atstovams su tokia komplektacija bus tikra katastrofa. Jei komandai pusfinalyje „netyčia“ tektų kovoti ne su „Fabiniais“, o su „Broliais Šaunuoliais“ situacija būtų panaši. Jei „KK Riešė“ dar nėra žaidusi pusfinalyje, tai „Broliai Šaunuoliai“ ten sėkmės atveju atsidurtų 4 kartą, o žinodama savo galimybes perdaug nepanikuotų ir dėl pralaimėjimo.

PAYSERA

(šansai laimėti turnyrą 15%)

Viliaus Jastremsko komandoms VASAROS TAURIŲ istorija yra palanki. „KK Išjunk šviesą“ 2012, o „BC Medelynas“ 2014 metais nukeliavo iki pat finalo. Nors kiekvieną vasarą, kai Vilius suburdavo komandą, keisdavosi ne tik žaidėjai, bet ir komandos pavadinimas, tendencijos tos pačios. Tiek pirmtakės, tiek „Paysera“ laimėdavo grupės varžybas.

Kuo skiriasi „Paysera“ nuo ankstesnių komandų? Pirmiausia, šiemet komandai nepadėjo 2012 ir 2014 metais grupės varžybose dominavęs puolėjas Darius Tarvydas, taip pat trūko parako dar turinčio „senuko“ Dainiaus Novicko, o komanda pirmą kartą laimėjo grupę nepatyrusi pralaimėjimo (ankstesniais metais pralaimėdavo po kartą).

„Fabinių“ pergalė prieš Riešės atstovus „A“ grupėje leido „Payserai“ užimti pirmą vietą reitinge ir ketvirtfinalyje gauti silpniausią komandą – „Rezultatą“. Faktas, kad tokio lygio komandai nėra svarbu su kuo žaisti ketvirtfinalyje, o žvelgiant į pusfinalį, tikrą ir vienintelį scenarijų „Paysera“ prieš „Reaktoriaus smogikus“ (jei viena iš šių komandų nepateks į pusfinalį, šį reiškinį galėsime vadinti vienu iš pasaulio stebuklų), Viliaus Jastremsko nuotaikos neturėtų būti linksmos. Pirma, komandos vėl lauktų principinė dvikova, antra, sklando gandai, kad „Paysera“ ketvirtfinalyje paskutinį kartą šią vasarą gali turėti visus savo pajėgiausius žaidėjus.

Būtent tai, kad keli tikrai svarbūs ekipai žaidėjai gali praleisti pusfinalio ir finalo (mažojo finalo) rungtynes, jau dabar rodo, kad Vilius Jastremskas trečią kartą užlipo ant to paties grėblio, kai geriausi žaidėjai gali susirinkti tik grupės varžyboms, o vėliau jiems tampa svarbiausi kiti reikalai (pasiruošimas sezonui).

Ar buvo padaryta komplektacijos klaidų, pamatysime vėliau, tačiau žaisti nepilnos sudėties su „Reaktoriaus smogikais“, „KK Rieše“, „Fabiniais“ ar mėgėjais iš Pagirių, bus rimtas iššūkis „oranžinei“ armijai.

Tarpusavio dvikova su „Rezultatu“ komandai nebuvo sunki. Rungtynės laimėtos 86:63 ir pataikyta net 13 tolimų metimų iš 25. Labai panašaus žaidimo reikėtų laukti ir rugpjūčio 11 dieną.

„Paysera“ savo varžovus pranoksta visose pozicijose, nereikėtų bijoti tiesos sakant, kad „oranžinių“ atsarginiai pranoksta beveik visus „Rezultato“ starto penketo žaidėjus. Labai didelė praraja matoma ir pažvelgus į komandų skaičius. Naudingumo balai 98,33 prieš 45,67, pelnomi taškai 86,50 prieš 61,33 tikriausiai geriausiai parodo komandų galimybių ir jėgų santykio skirtumą.

„Rezultato“ gynėjams nardyti po „Paysera“ krepšiu reikia atsargiai, komanda blokuoja po 4,67 metimo (tarpusavio rungtynėse blokavo 6). Komanda, kurios laukia „vargdienių“ dalia, gali pasigirti nebent tuo, kad jie už varžovus klysta vos vienu kartu dažniau (17,50 kld.), visgi šis skaičius gali būti labai apgaulingas. „Rezultatas“ dažniausiai kamuolius praranda lygiose vietose, o „Paysera“ tada, kai bando žaisti gražiai ir efektingai. Labai tikėtina, kad „Paysera“ ketvirtfinalyje nesieks paprastos „darbinės“ pergalės, o bandys sužaisti rezultatyviai ir gražiai, matyt, išvysime ir vėl „žemė – oras“, „lenta – oras“ ar panašių epizodų. Išvydę paskutinę „Rezultato“ dvikovą su „94“ 78:130 turėtų numanyti, kokį šou būtų surengusi kita ekipa esant tokiai pasyviai ir kiaurai gynybai.

Dilema: Jei sklandantys gandai, kad Gytis Radzevičius, Dominykas Zupkauskas ir Tomas Galeckas paskutines turnyro varžybas sužais ketvirtfinalyje, nes jau pusfinalių dieną su „BC Perlu“ bus iškeliavę į Kiniją, yra tikri, Viliui Jastremskui reikėtų gerai pagalvoti, ką daryti ketvirtfinalio rungtynėse. Variantai du: siekti pergalės kuo didesniu skirtumu pilnai rotuojant geriausiais žaidėjais, kurie atvyks, ar leisti daugiau pasireikšti kitiems, kurių žaidimas lems komandos sėkmę ateityje.

Pusfinalis „Paysera“ – „Reaktoriaus smogikai“ turėtų sulaukti didelio susidomėjimo iš VASAROS TAURĖS 2015 mėgėjų. Kas nemėgsta deserto?

Liepos 23 dieną „eilinės“ grupės rungtynės tarp šių komandų parodė, kad tokios dvikovos yra įdomios ne tik žiūrovams, bet ir patiems dalyviams. Grupės lyderių akistata kvapą gniaužė iki paskutinių sekundžių. Jei toks atkaklus mačas („Paysera“ laimėjo 63:62) buvo žaidžiamas grupėje, tai kokia įtampa ir kova virs pusfinalyje?

Įdomus faktas: Viliaus Jastremsko komandų ir „Reaktoriaus“ akistatų dar niekada nelaimėjo komanda iki ketvirto kėlinio turėjusi pranašumą. „Paysera“ prieš „Reaktoriaus smogikus“ šią vasarą „B“ grupėje laimėjo finišuodama 11:0.

Mūsų lauks geras reginys ir daug įdomių mikro dvikovų. Pirmiausia, kyla klausimas, ar sugebės „Paysera“ dar kartą sustabdyti 2014 metų finalų MVP Osvaldą Olisevičių (tarpusavio dvikovoje pelnė 9 taškus (12 atk. kam), 4/13 metimai)? Ar komandos vėl daugiau dėmesio skirs gynybai? Kaip po pertraukos atrodys galimai prisijungsiantis Karolis Petrukonis (tarpusavio dvikovoje žaidė vos kėlinį ir į dvikovą atvyko tik „atsižymėti“), kuris buvo svarbus pergalės kalvis pernai prieš šią vasarą labai naudingai žaidžiantį Paulių Joneliūną (12,83 tšk. ir 9,00 atk. kam.). Ar savo sportinę formą iki pusfinalio rungtynių atgaus komandą paskutinis papildęs Modestas Gilys?

Tokių komandų rungtynes sunku prognozuoti net ir įvertinus tai, kad „Reaktoriaus smogikai“ tikriausiai galės turėti visus svarbiausius žaidėjus, o „Paysera“ – ne. Principinėse rungtynėse svarbūs net ir maži dalykai, „oranžiniams“ reikėtų vengti išankstinės nuostatos, kad, būnat ne pilnos sudėties, varžovų negalima įveikti.

Dvikova: Ignas Juškevičius, „Reaktoriaus smogiai“, prieš Paulių Joneliūną, „Paysera“. Šią vasarą epizodiškai žaidžiant Karoliui Petrukoniui, praėjusią vasarą jo dubleriu buvęs arba į sunkiojo krašto poziciją stumdytas Ignas Juškevičius išsikovojo tvirtą vietą starto penkete ir demonstravo aukšto lygio krepšinį (16,50 tšk. ir 7,83 atk. kam.). Tiesa, būtent dvikovoje su „Paysera“ vienintelį kartą jis rungtynes pradėjo nuo suolo. Pirmą kėlinį sužaidęs Karolis Petrukonis neblogai tvarkėsi su Joneliūnu gynyboje, tačiau puolime nieko nenustebino, priešingai, nuo suolo kilęs Juškevičius iškart ėmėsi darbo ir dvikovą baigė surinkęs 17 taškų (5 atk. kam.). Paulius Joneliūnas surinko tašku daugiau (18) ir atkovojo 6 kamuolius. Karolis Petrukonis šią vasarą žaidė nedaug, todėl būtų nelogiška vėl palikti sėdėti ant suolo Igną Juškevičių, kuris savo vietą išsikovojo juodu darbu baudos aikštelėje. Mobilus žaidėjas gali bėgti, todėl „Reaktoriaus smogikai“ privalo tą išnaudoti ir labiausiai tada, kai „Paysera“ aikštelėje laikys Joneliūną ir Arną Kazlauską. Nuo didžiosios scenos nueinantis Joneliūnas ir mėgėjų krepšinyje gerai vertinamas Juškevičius – kuo prasta galima akistata?

„Paysera“ ginklas – Ignas Ryla. Universalus žaidėjas pasibaigus praėjusios vasaros finalui, kuriame pasirodė labai gerai, patyrė rankų traumas, tačiau šiuo metu, atrodo, jau jokių padarinių nejaučia ir yra pasirengęs demonstruoti aukščiausio lygio krepšinį. Grupės varžybose tą ir darė išsiskirdamas ir puolime, ir gynyboje. „Paysera“ komandos Tonis Kukočas yra tas žaidėjas, kuris sunkiausiais momentais gali daryti praktiškai viską, kad jo komanda, besibaigiant rungtynėms, būtų arčiau pergalės. Jis gali įžaisti kamuolį, nuolat kelti pavojų prasiveržimais, o, pelnęs taškus, gali dar kartą „apvogti“ gynėją jam nespėjus peržengti vidurio linijos. Jei ieškotume priekabių, tikriausiai tai būtų tolimi metimai. Ignas Ryla tritaškius kol kas metė ir retai (13 metimų), ir prastai (23,08%). Rungtynės prieš „Reaktoriaus smogikus“ jam nesusiklostė (9 taškai, 4/11 metimai), tačiau tai nėra svarbu, nes ne kas kitas, o būtent jis dvikovos gale pataisė metimą, kuris komandai lėmė pergalę.

Jei ketvirtfinalyje savo rezultatyviu žaidimu nustebinti gali daugelis „Paysera“ komandos žaidėjų, tai pusfinalių ir finalų dieną viskas suksis apie Igną Rylą, Paulių Joneliūną ir Arną Kazlauską (jei tikrai nežais Gytis Radzevičius, Dominykas Zupkauskas ir Tomas Galeckas). Varžovus tikrai gali nustebinti Matas Budginas (11,33 tšk.), Modestas Gilys (7,50 tšk.) ar Lukas Poniškaitis (13,00 tšk.), tačiau labai sunkiai galima įsivaizduoti likusių didelį indėlį prasidėjus finalo ketverto rungtynėms. Galbūt po krepšiu jėgos pridės Julius Gedminas ar Martin Bedulskij, tačiau likę turėtų žaisti tik iš didelio reikalo. Aišku, jei bus daug netekčių, reikės žaisti, todėl į kovą stoti gali net ir pats Vilius Jastremskas.

BC PAGIRIAI

(šansai laimėti turnyrą 10%)

Jei ne pralaimėjimas 63:65 „Verkių“ komandai paskutinėse „A“ grupės rungtynėse, „BC Pagirių“ šios vasaros rezultatą galima būtų laikyti fantastiniu. Komanda už savo nugarų paliko „Asseco – VKM“, „Brolius Šaunuolius“. Komanda kovėsi ir nebėgo į krūmus rungtynėse su „KK Rieše“ bei „Fabiniais“.

Žinoma, prastą finišą lėmė tai, kad trečią vietą užsitikrinusi komanda leido pailsėti dviem savo lyderiams Justui Urmanavičiui ir Lukui Buitkui.

Galima teigti, kad „BC Pagiriai“ yra komanda, grupės varžybose parodžiusi ne tik gerą rezultatą, tačiau ir gražų krepšinį neturėdama tokių žvaigždžių, kurias turi „Reaktoriaus smogikai“, „Paysera“ ar „KK Riešė“. Nė vieno komandos žaidėjo nerasime ir naudingiausių turnyro žaidėjų dešimtuke. Visgi kartais geriau turėti širdį aikštelėje atiduodančius juodadarbius nei būrį žvaigždžių.  

Komanda nebuvo rezultatyvi: rinko tik po 66,29 taškus. Pagal šį rodiklį tarp TOP8 komandų „BC Pagiriai“ pralenkė tik „Rezultatą“ (61,33 tšk.), likusios 6 komandos rinko daugiau nei po 80, o būsimi varžovai ketvirtfinalyje („KK Riešė“) net po 98,86. Komandos rezultatyvumui labai smarkiai atsiliepė vidutinis metimų taiklumas iš žaidimo. Dvitaškius Pagirių atstovai metė 44,57% taiklumu, tritaškius – 28,81%.

Jei puolime komandos rezultatai kuklūs, tai už gerą gynybą šią visada su dideliu noru žaidžiančią komandą reikėtų girti. Vos vieną rimtesnį aukštaūgį turinti komanda „A“ grupėje į savo krepšį praleido tik po 67,14 taško. Geresnius sugebėjimus nei „BC Pagiriai“ pirmojo etapo metu demonstravo tik „A“ grupės nugalėtojai „Fabiniai“ bei „B“ grupėje sunkumų neturėję „Paysera“ ir „Reaktoriaus smogikai“.

„BC Pagiriai“ nerezultatyviausią grupių rungtynių mačą privertė sužaisti „Brolius Šaunuolius“ (69) bei „KK Riešę“ (70) 63:70. Būtent aktyvi ir įkyri „BC Pagirių“ gynyba ir antrą kartą šią vasarą gali neleisti rezultatyviai žaisti geriausiai grupių etape puolusiai komandai (98,86 tšk.). Galima būtų paminėti tai, kad tarpusavio dvikovoje savo žaidimo stilių varžovams primetę Pagirių atstovai taikliau mėte tritaškius, atliko daugiau rezultatyvių perdavimų (12-11) ir mažiau klydo (14-16).

Vieša paslaptis, kad „BC Pagiriai“ galvoja apie pusfinalį ir turi didelių ambicijų sukurti nemažą sensaciją, komanda turi agresyviai gintis, laikytis drausmės ir pataikyti bent artimą komandos vidurkiui skaičių metimų. Jei to padaryti nepavyks pergalę pasiekti bus labai nelengva ir to priežastis labai paprasta. „KK Riešė“ Pagirių atstovus 47,29 – 34,00 lenkia pagal atkovotus kamuolius, todėl antrųjų šansų puolime tikrai suteiks mažai.

„BC Pagiriai“ draugiškai dalijasi kamuoliu. Po 12,57 perdavimų komandos atakos baigiasi rezultatyviai. Neblogas rodiklis, tačiau varžovų skaičiai (23,86 rezultatyvūs perdavimai) atrodo žymiai įspūdingiau. „BC Pagirių“ komanda klysta 13 kartų per dvikovą, „KK Riešė“ – 17, tačiau ši komanda puikiai išnaudoja varžovų klaidas savo atakas baigdama greitais taškais. „BC Pagiriai“ prie baudos metimų linijos stoja 1,3 karto dažniau, tačiau pati komanda už „KK Riešę“ taisykles pažeidžia irgi beveik dvigubai dažniau (16,14 – 8,14).

Sklando gandai, kad ketvirtfinalio rungtynėse galime neišvysti Martyno Paliukėno, kuris jau pradės sportuoti su Alytaus „Dzūkija“ (LKL), tačiau tai turėtų būti maža paguoda „BC Pagiriams“, nes varžovai stiprūs ir be jo, o ir jis pats praleido tarpusavio dvikovą, kurią komanda laimėjo, nors ir sunkiau nei tikėtasi. „BC Pagiriai“ tose rungtynėse turėjo ne tik starto penketą, bet ir visus 5 pagrindinius atsarginius, o „KK Riešė“ vertėsi be daugelio žaidėjų, kurie situaciją tikrai paaštrins.

Jėga, o ne greičiu savo žaidimą grindžiančiam „BC Pagirių“ centrui bus sunku suspėti paskui „KK Riešės“ aukštaūgių desantą, kurie yra ne tik fiziškai stiprūs, tačiau ir labai mobilūs, galintys gerai atakuoti iš vidutinio nuotolio. Vieninteliam tikram komandos „centrui“ tarpusavio dvikova buvo tragiška (0 taškų ir 6 atkovoti kamuoliai), todėl šį kartą jis turėtų labiau pasistengti. Puolime tik baudos aikštelėje pavojingas Valdemar Lodziato ir gynyboje negalės jos palikti, nes greiti varžovų aukštaūgiai visas atsiradusias erves po krepšiu tikrai išnaudos būdams lengviems taškams rinkti. Šiam žaidėjui dažnai teks ne tik dalyvauti mikrodvikovose su tiesioginiu oponentu, bet ir bandyti surinkti kuo daugiau atšokusių kamuolių po gynėjų netaiklių metimų. Jei „BC Pagiriai“ nekels jokio pavojaus baudos aikštelėje, laimėti ketvirtfinalio dvikovą bus labai sunku, nes tik šioks toks veiksmo intencyvumas baudos aikštelėje leistų atrišti rankas gynėjams ir nuo jų bent kartais atitraukti varžovų dėmesį.

Jei „KK Riešė“, net ir nesurinkusi visų savo priekinės linijos žaidėjų, per daug nenukentėtų, tai „BC Pagiriams“ teks pasukti galvą, kaip tinkamai rotuoti savo puolėjus. Edgar Zagurskij, Edvardas Balionis ir Igoris Burdakovskij yra nominalūs „sunkieji“ puolėjai, tačiau jų gynyba net ir tada, kai varžovai žaidžia mažais penketais, kelia daug abejonių.

Didžiausias „BC Pagirių“ pliusas yra tai, kad komandos gynėjai Lukas Buitkus (19,75 tšk.), Nerijus Pigaga (15,29 tšk.) ir Justas Urmanavičius (11,25 tšk.) yra rezultatyvūs, moka dalintis kamuoliu ir puolime laikosi drausmės. Ši trijulė tarpusavio rungtynėse surinko net 54 taškus iš 63. Jei „KK Riešė“ supančios bent vieną iš jų savo kibia gynyba, komandos lauks pražūtis.

Komanda turės kelis pasirinkimus leidžiant šiems žaidėjams atsikvėpti, tačiau tokių žaidėjų, kurie galėtų „ištraukti“ rungtynes, komandoje nėra. Atakuojančiu gynėju arba lengvu kraštu pratęs žaisti Karolis Ruselevič (10,29 taško ir 4,43 atk. kam.) galėtų būti įtrauktas į komandos gynėjų ir lengvųjų kraštų rotaciją, tačiau tada kyla klausimas, kas jį tinkamai galėtų pakeisti starto penkete, jei visgi „BC Pagiriai“ vieną iš penkių savo kertinių žaidėjų ryšis kaip rezervą palikti ant suolo.

Komanda, neturėdama pasirinkimo, jau yra pratusi žaisti su vienu „centru“ ir keturiais „mažais“, todėl dviračio išradinėti neteks. Komanda užėmė aukštą 3 vietą „A“ grupėje, o tai reiškia, kad šiokių tokių privalumų galima turėti ir žaidžiant mažu penketu, juk ir „Warriors“ NBA laimėjo naudodama tokią taktiką.

Jei ši daug dėmesio dėl gero žaidimo grupės varžybose sulaukusi komanda pateiks staigmeną finalo ketverte, su ja nebus lengva kovoti. Potencialius pusfinalio varžovus – „Brolius Šaunuolius“ – Pagirių atstovai jau nukovė, o „Fabiniams“ davė kovos net ir su Vytautu Šulskiu. Jei komandai ketvirtfinalyje neteks pajusti pergalės džiaugsmo, šios komandos žaidėjai aikštelę galės palikti aukštai pakelta galva, nes prieš turnyrą jiems net nebuvo prognozuota vieta tarp 8 geriausių.

„X – faktorius“: Justas Urmanavičius. Prisimenant dvi pirmas „BC Pagirių“ komandos dvikovas šią vasarą akyse iškyla šio „BC Pagirių“ generolo pergalingi metimai prieš „Asseco – VKM“ ir „Brolių Šaunuolių“ komandas. Pagirių atstovai iki šiol dažniausiai leisdavo daugiau puolime pasireikšti kitiems gynėjams, o Justui Urmanavičiui būdavo patikima funkcija rikiuoti komandos žaidimą, nors šis žaidėjas tikrai gali žaisti daug rezultatyviau, jei jam būtų suteikiama daugiau progų metimams. Neabetina, kad, jei rungtynės su „KK Riešės“ vyrukais „BC Pagiriams“ iki pat pabaigos klostysis apylygiai, „BC Pagirių“ žaidėjų akys vis dažniau kryps į žaidėją, žinantį, kaip reikia laimėti rungtynes.

BROLIAI ŠAUNUOLIAI

(šansai laimėti turnyrą 8%)

„Tores“, „KK Riešė“, „Platinum 94“ – tai tos trys komandos, kurioms „Broliai Šaunuoliai“, nebūdami ketvirtfinalių favoritais, nukapoję galvas tris vasaras iš eilės visus nustebindavo patekimu į finalo ketvertą. Ilgiau už visas likusias gyvuojanti komanda, nežaisdama gražiausio krepšinio, varžovams pristadydavo gynybos sienų, kurių sugriauti taip ir nepavykdavo.

Šią vasarą komandos žaidimo kreivė laukiant ketvirtfinalio kovų nėra dar pakilusi taip aukštai, kaip 2012-2014 metais toje pat turnyro fazėje, todėl „Brolių Šaunuolių“ šansai pranokti „Fabinius“ yra labiau teoriniai nei praktiniai. Taip komanda kovos 40 minučių, tačiau sėkmės tikėtis gali tik tuo atveju, jei „monstriškai“ sužais visi lyderiai, o varžovai nesusirinks arba žais nesusikaupę. Puolime su „Fabiniais“ nepalenktyniaus, o bandymai tą daryti gali baigtis širdies permušimais net neįpusėjus rungtynėms, bandyti galima viską: pradėti nuo gynybos, tačiau ji neveikia taip, kaip komanda norėtų. „A“ grupėje komanda į savo krepšį praleido po 69,71 taško, prastesnius rodiklius čia užfiksavo tik „94“ ir „Rezultatas“. Visgi tarpusavio rungtynės, kurias 81:75 laimėjo „Fabiniai“, parodo, kad „Broliai Šaunuoliai“ nebuvo ta komanda, kurios gynybą varžovams sekėsi įveikti lengviausiai. „Fabiniai“ mažiau nei 81 tašką pelnė tik kartą, kai žaidė su „Asseco – VKM“ (72:60).

Pagal sugebėjimus puolime atspindinčius rodiklius „Broliai Šaunuoliai“ varžovams nusileidžia, tačiau labai nežymiai, ji pelno 80,57 (87,29) taškus, pataiko 53,33% dvitaškių (59,88%), neprasčiau dalinasi kamuoliu ir taip pat moka branginti kamuolį. Abi komandos labai panašiai meta baudos metimus, tačiau „Broliai Šaunuoliai“ juos meta net 1,7 karto rečiau, dar viena vieta, kur galėtų pasitempti komanda.

„Broliai Šaunuoliai“ rečiau už varžovus meta tritaškius, tačiau pagal pataikymą yra truputį pranašesni 38,74% (34,97%). Įmesti vieną kitą „bombą“ gali daugelis komandos žaidėjų, tačiau pavojingiausiu žaidėju metant tolimus metimus vis tik reikėtų laikyti Darių Jovaišą. Tai, kad šis žaidėjas pasitaikius menkiausiai galimybei gali pataikyti, žino visi. Prasidėjus rungtynėms po 22,50 taško renkantis (42,22% tritaškiai) „Brolių Šaunuolių“ rezultatyviausias žaidėjas būna sunkiai sulaikomas. Visi taip pat žino, kad jis mes, tačiau pamiršta laiku pakelti ranką ar pasikeisti su komandos draugu, kai Jovaišai komandos draugai stato užtvarą. Komandos lyderis dažniausiai žaidžia be keitimų, todėl dvikovų gale nevisada turi jėgų gynyboje, todėl „Broliai Šaunuoliai“, jei rezultatas tą leis, antro kėlinio pradžioje turėtų kelias minutes leisti snaiperiui pailsėti.

Ieškant „Brolių Šaunuolių“ komandoje žmonių, kurie niekuo nenusileidžia oponentams, varžovų stovykloje pirmiausiai į akis krenta Gediminas Povilauskas ir Darius Dūdėnas. Abu šie žaidėjai yra pasiruošę fiziškai, puikiai supranta krepšinį, tačiau pirmasis nevisada yra efektyvus puolime, dažnai atlieka tik juodadarbio, kovojančio dėl kamuolių, funkciją, o antrasis mėgsta pasitaupyti gynyboje, tačiau daug naudos duoda puolime. Šiuo metu Darius Dūdėnas yra pasiekęs neprastą sportinę formą (grupės varžybose rinko po 19,75 taško ir atkovojo po 8,25 kamuolius) ir“ tvarkantis su juo „Fabinių lauks rimti reikalai. Tarpusavio rungtynėse kovą dėl atšokusių kamuolių „Broliai Šaunuoliai“ pralaimėjo minimaliai 34-35, o Darius Dūdėnas pelnė 21 tašką ir atkovojo 19 atšokusių kamuolių.

Gediminas Povilauskas, rinkdamas po 16,20 atšokusio kamuolio, pagal šį rodiklį yra turnyro lyderis, tačiau stebint šio žaidėjo pasirodymus daugelyje turnyrų matyti, kad jis svarbiose dvikovose turi blogą savybę „išnykti“ arba „slėptis“ už komandos draugų, nors galėtų būti rimta jėga, vedanti komandą į priekį. Žaidėjas pasižymi geru aikštės matymu, o jo gebėjimas anksčiau nei tą padaro varžovai įvertinti situaciją yra talentas.

Jei jau prakalbome apie „Brolių Šaunuolių“ priekinę liniją, nereikėtų pamiršti, kad savojo šanso lauks Aurimas Kleveckas, Tautvydas Beleškevičius ir komandą pergalingu metimu į ketvirtfinalį išvedęs Ričardas Jaksebaga. Pirmieji du komandai daugiau naudos duos gynyboje, o trečiasis vengia kietos kovos baudos aikštelėje, todėl vėl bandys nustebinti metimais iš vidutinio nuotolio. Aišku, gali būti nutarta vieną iš jų į aikštelę leisti kartu su Dariumi Dūdėnu ir Gediminu Povilausku, tokiu atveju Dūdėnas leisis į „3“ numerio vietą. Toks sprendimas nebūtų didelė naujiena „Brolių Šaunuolių“ žaidime, tačiau, ar jį komanda taikys, priklausys ne tik nuo to, kas galės žaisti tą dieną, bet ir nuo „Fabinių“ sumanymų.

Komandai svarbiausiose rungtynėse tikriausiai vėl padės treneriu pagaliau tapęs Gediminas Bliujus, kuris iš savo žaidėjų tikrai geba išspausti maksimumą. Kyla klausimas, ar vykdant trenerio sumanymus žaidėjai turės jėgų ir ketvirtam kėliniui. Būtent nuovargis tarpusavio rungtynėse buvo viena iš komandos pralaimėjimo priežasčių.

Ieškant pamainos Dariui Jovaišai ir netgi Dariui Dūdėnui pirmiausiai reikėtų atsigręžti į Tomą Ryliškį bei Antaną Urnikį. Abu jie didelių darbų grupės varžybose nenuveikė, tačiau kaip susitarę labai gerai sužaidė dvikovą prieš „Fabinius“. Gal buvo sulaukta per mažai varžovų gynybos dėmesio, o gal papračiausiai „Fabinių“ komanda jiems atsiskleisti yra parankus varžovas.

Atakų organizatorių funkciją gali atlikti Marius Krukonis (11,80 tšk. ir 6,40 rez. perd.) arba Darius Mimas (12,50 tšk. ir 3,25 rez. perd.), tačiau tikėtina, kad šie žaidėjai aikštelėje vienu metu bus kartu ir komandos atakas rikiuos pasikeisdami. Juos pakeisti trumpam gali ir Vytenis Bajorūnas, kuris savo aktyvia gynyba gali suerzinti visus.

„Brolių Šaunuolių“ šios vasaros „pirkinį“, Darių Mimą, galima laikyti labiausiai nustebinusiu žaidėju. Kažkada gynėjas žaidė komandoje, o grįžęs į ją tik šią vasarą parodė, kad yra pasirengęs rimtai padėti komandai. Grupės rungtynėse Darius Mimas pataikė 64,29% tolimų metimų, tai po 12,50 taško renkančiam žaidėjui yra geras pasiekimas.

„Fabinių“ gynėjų duetas (Leščinskas ir Liepinaitis) taps dideliu galvos skausmu „Brolių Šaunuolių“ ekipos gynybai, nereikia būti dideliu krepšinio žinovu, kad suprastum, jog nei Marius Krukonis, nei Vytenis Bajorūnas ar Darius Mimas nespės reaguoti į kiekvieną šių žaidėjų klaidinantį judesį. Jei „Brolių Šaunuolių“ pasirinkta taktika bus žūt būt sulaikyti rezultatyviau žaidžiantį Paulių Leščinską, rankos atsiriš Liepinaičiui, kuris gali rinkti daugiau taškų nei grupių varžybose.

Jei „netyčia“ komandai ketvirtą vasarą iš eilės pavyks įveikti ketvirtfinalio etapą, komandos vadovas Antanas Urnikis jauniems ekipų vadovams galės surengti seminarą, kaip reikia burti komandą, kuri laimi ir neturi limituotų žaidėjų.

Kad ir kaip norėtųsi, kad „brolių“ vasarų sėkmės istorija nesibaigtų rugpjūčio 11 dieną, tačiau akivaizdu, kad „Fabiniai“ šiuo metu yra geriausią krepšinį rodanti turnyro komanda, kuri savo žaidimu nusipelnė tęsti kovą dėl VASAROS TAURĖS 2015.

94

(šansai laimėti turnyrą 5%)

Praėjusią vasarą „94“ komanda laimėjo grupių etapą ir į „playoffs“ nukeliavo antru reitingu. Ketvirtfinalyje gavę į porą „Brolius Šaunuolius“ 68:74 turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Visi žaidėjai, kurie komandoje buvo pernai, per metus padarė pažangą, tačiau pats žaidimas, kurį komanda rodė nebuvo toks geras kaip pernai.

Šią vasarą komandoje nežaidžia Gytis Radzevičius (20,20 tšk.) ir Artūras Makovskis (14,00 tšk. ir 9,29 atk.kam.). Su šiais dviem ryškiai išsiskyrusiais žaidėjais ketvirtfinalyje suklupusi ekipa praktiškai neturi argumentų, kad galėtų kažką daugiau pasiekti šiemet.

Didžiausias komandos trūkumas kovojant su „Reaktoriaus smogikais“ ketvirtfinalyje bus trumpas suolas. „94“ šią vasarą į sudėtį įtraukė tik 10 žaidėjų, tačiau Armandas Kempinas iš viso nežaidė, o Augustinas Jankaitis aikštelėje pasirodė tik kartą. Net 3 iš 6 grupės varžybų komanda žaidė penkiese.

Gimę 1994 metais žaidėjai grupės varžybose visą dėmesį skyrė puolimui. Negausiai rinkdamiesi į rungtynes komandos žaidėjai taupė jėgas gynyboje, vengė bereikalingų pražangų ir į savo krepšį praleisdavo po 71,33 taškus. Prasčiau iš TOP8 komandų gynėsi tik „Rezultatas“, kurį komanda įveikė 130:78 smarkiai pasikeldama savo pagrindinius statistinius rodiklius.

Sugebėjimais gynyboje ir rotacijos galimybėmis „Reaktoriaus smogikams“ smarkiai nusileidžianti komanda nėra pranašesnė ir atakuodama varžovų krepšį. „94“ renka mažiau taškų, prasčiau meta baudos metimus, dvitaškius ir tritaškius, atlieka mažiau rezultatyvių perdavimų bei atkovoja mažiau kamuolių.

Ieškant „94“ komandos pranašumo galima pastebėti, kad ji už būsimus varžovus ketvirtfinalyje mažiau klysta (11,83 prieš 14,17 kld.) ir atlieka mažiau rizikingų perdavimų. Tarpusavio dvikoje, kurią „94“ pralaimėjo 70:89, ji suklydo tik 7 kartus („Reaktoriaus smogikai“ – 18), būtent, jei komandai pavyks išnaudoti varžovų klaidas, galima tikėtis atkaklios kovos ilgiau nei 1 ar 2 kėliniai.

Tarpusavio rungtynėse komandos nevengė tolimų metimų: „Reaktoriaus smogikai“ – 12/22, „94“ – 8/28, jų tikriausiai netrūks ir joms susitikus antrą kartą šią vasarą. Abi komandos aikštelėje dažniausiai vienu metu laiko po 3-4 žaidėjus, galinčius pataikyti iš toli, todėl bus labai įdomu, kaip keisis rungtynių eiga ir žaidimo planas, jei vienai iš jų nekris tolimi metimai.

„94“ komanda be Augustino Jankaičio didžiausių trūkumų turi baudos aikštelėje. Komandoje yra vos vienas nominalus „centras“ Simonas Jermolajevas (6,00 taškai, 47,37%), tačiau jis tikrai nėra ta jėga, kuri „Reaktoriaus smogikų“ baudos aikštelėje padarytų daug žalos. Tarpusavio rungtynėse Simonas Jermolajevas pelnė 4 taškus ir atkovojo 8 atšokusius kamuolius, tai nėra blogai, tačiau varžovų „centrai“ Karolis Petrukonis ir Ignas Juškevičius tą kartą nežaidė taip, kaip žais „playoffs“ dvikovą.

„Reaktoriaus smogikai“ turi daugiau po krepšiais sėkmingai žaisti galinčių žmonių, todėl būtų keista, jei komanda tuo nepasinaudos ir bandys daugiau žaisti atsitraukę nuo krepšio. Jei „94“ nenori būti „daužomi“ baudos aikštelėje, turi labai aktyviai gintis ir bandyti perimti kamuolius, kai jie adresuojami po krepšiu esantiems žaidėjams, taip pat reikia „dirbti“ gynyboje bandant neleisti varžovams žaisti „du prieš du“. Kito pasirinkimo jaunesnė komanda neturi.

Jei „Reaktoriaus smogikų“ sunkioji artilerija didelių sunkumų tikrai nesulauks, tai „lengvesniems“ puolėjams tikrai bus ką veikti. Dominykas Palšis (28,00 tšk.), Arnas Arlauskas (18,25 tšk.), Domantas Juraitis (11,00) ir Laurynas Zurza (10,20 taško) yra labai pavojingi metikai ir, jei jie „netylės“, varžovams lengva nebus. Sunku pasakyti, kaip jiems patiems seksis gintis nuo tokių „smogikų“ kaip Linas Vitkauskas, Eduard Rogačiov ar Osvaldas Olisevičius, kurie ne tik turi tvirtesnius kūnus, bet ir yra labiau patyrę. Jei galės žaisti visi „Reaktoriaus smogikų“ puolėjai, tikėtina, kad „94“ taškų kraitis kaupsis lėtai, nes šie vyrukai moka kibia gynyba numauti varžovams kelnes.

Į savo rotaciją „94“ bandys įtraukti Tomą Michnevičių ir Valdą Kolesnik, tačiau pirmasis nelabai dažnai žiūri į krepšį, yra silpnokas gynyboje, o antrasis šią vasarą, atrodo, kažkur „pametė“ savo metimą ir dažniausiai, net ir būdamas laisvas, varžovų krepšį atakuoja tragiškai. Visgi šis žaidėjas pasižymi neblogais gynybiniais sugebėjimais, kurie bus naudingi.

Tarpusavio rungtynėse 31 tašką pelnęs įžaidėjas Paulius Naraškevičius tikriausiai yra stipriausia komandos grandis. Gynėjas renka po 18,00 taškų ir atlieka po 8,17 rezultatyvius perdavimus, tačiau bus labai įdomu stebėti, kaip jam seksis, kai prieš jį atsistos tarpusavio rungtynėse nežaidęs Linas Valatkevičius. Aišku tik tai, kad dalinti perdavimus ir rinkti taškus taip sėkmingai, kaip tai pavyko daugelyje grupės varžybų, jam bus sunku, o ir tikrąją jo vertę bus galima geriau pamatuoti po ketvirtfinalio dvikovos.

Nors „94“ turi mažiau privalumų nei varžovai trūkumų, sunku būtų tikėtis, kad rungtynėse pasirodę jaunuoliai bus susitaikę su pralaimėjimu ir net nebandys pakovoti dėl pergalės. Šansai laimėti maži, tačiau nieko nėra neįmanomo, reikia tik sužaisti geriausias vasaros rungtynes ir nustebinti ne tik varžovus, bet ir skeptikus, kurie „94“ komandą kaip ir „Rezultatą“ laidoja net neprasidėjus rungtynėms.

REZULTATAS

(šansai laimėti turnyrą 2%)

„Rezultato“ komanda į ketvirtfinalį žengė su kukliausiu rezultatu. Per 6 rungtynes „B“ grupėje ji laimėjo vos du kartus, abu kartus prieš žemiau likusias komandas. „Boblbee.lt“ buvo įveikta 46:42, „Sex & Beer” 52:32. Jei žaisdama su žemiau likusiomis komandomis į savo krepšį komanda praleido po 57,33 taškus, tai žaisdama su 1-3 vietas užėmusiomos komandomis net po 105,66.

Būtent dėl labai prastos gynybos „Rezultato“ šansai patekti į pusfinalį yra tokie pat kaip Lietuvos futbolo rinktinei prasimušti į pasaulio futbolo čempionatą.

Apie tai, ką „Rezultatas“ galėtų nuveikti finalo ketverte, šį kartą nekalbėsime, tačiau pabandysime nuspėti, kas komandos laukia rugpjūčio 11 dieną dvikovoje su „Paysera“, kurios žygio pabaiga ketvirtfinalyje būtų sunkiai suvokiama.

„Rezultatui“ nepalankūs skaičiai: komanda grupės varžybose rinko po 45,67 naudingumo balus (11 rezultatas) prasčiausias tarp TOP8 dalyvių. „Rezultatas“ rinko po 61,33 taško (11 vieta), tačiau šį rodiklį komanda smarkiai pagerino paskutinėse rungtynėse, kuriose niekas nesigynė (78:130 pralaimėjo „94“ komandai).

Ūgio persvaros neturėsianti komanda galėtų bandyti gelbėtis tritaškiais, tačiau „B“ grupėje iš toli buvo „šaudoma“ tik 23,44% taiklumu (13 rezultatas). Grupės varžybose komanda metė 80 baudos metimų (pagal kiekį 3 vieta), tačiau pataikė tik pusę (13 rezultatas).

Komanda per rungtynes klydo po 17,50 karto, tai antras blogiausias rezultatas tarp visų turnyrą dalyvių. Varžovų atakas „Rezultato“ žaidėjai dažnai bando nutraukti pražangomis, jų padarydama po 15 per rungtynes.

Rungtynėse su „Paysera“ grupėje (63:86) „Rezultatas“ sugebėjo pademonstruoti geriausią žaidimą puolant, kai pataikė 9 tolimus metimus iš 22 (40,91%), jei ne tolimi metimai, pralaimėjimas būtų buvęs dar skaudesnis nepaisant to, kad „Paysera“ tikrai nežaidė pilna jėga. Visgi tai buvo vienos iš tų grupės lyderių rungtynių, kuriose jie buvo susirinkę beveik optimalios sudėties.

„Paysera“ po krepšiu tikriausiai vėl kamuoliais maitins Paulių Joneliūną, o sulaikyti 210 cm „centrą“ nebus paprasta net tvirtai sudėtam Nikolajui Majevskiui, nekalbant apie kontakto vengiančius Donatą Vitkauską ir Andrių Araminą. „Paysera“ pagrindinis aukštaūgis tarpusavio rungtynėse daug nežaidė, todėl ketvirtfinalyje „Rezultato“ priekinės linijos žaidėjų lauks visai kiti iššūkiai, kaip ir vėl bandant išspręsti Arno Kazlausko problemą. Patyręs „Paysera“ veteranas tarpusavio rungtynėse surinko 15 taškų (5/6 metimai) ir jau dvikovos pradžioje traukė komandą į priekį.

Nikolajus Majevskis (12,00 taško ir 10,50 atk. kam.) yra rezultatyviausias ir naudingiausias „Rezultato“ krepšininkas, sėkmingai gintis ir rinkti taškus jis tikrai nesugebės, todėl atakose didesnę atsakomybę tikriausiai teks prisiimti jį pakeisti galinčiam Donatui Vitkauskui arba net Konstatninui Stech, kuris smarkiai nusileistų ūgiu savo oponetams. Galbūt galima išnaudoti greitį? „Rezultato“ priekinės linijos žaidėjai yra greiti ir vikrūs, tuo galima pasinaudoti, kai aikštelėje bus „Paysera“ milžinai arba vienas iš jų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad „oranžiniai“ taip pat gali bandyti žaisti žemesniu penketu, net visai be „centrų“. Nesinorėtų nuvertinti „Rezultato“ galimybių, tačiau bet kokiu atveju priekinė linija bėdų neišvengs, nebent favoritai žais atvirą krepšinį ir nutars pasismaginti puolime kaip visai neseniai darė „94“ jaunuoliai.

Po krepšiu „Rezultatui“ galėjo praversti patyręs Simonas Rambynas, tačiau jis žaidė vos kartą (10 taškų ir 6 atk. kam.) ir komandai jau nebepadės.

„Rezultato“ antrosios linijos žaidėjai neprilygsta „Payseros“ gynėjų ir lengvųjų kraštų desantui, tačiau būtent iš jų bus tikimasi daugiausiai. Didžiausias trūkumas pažvelgus į „Rezultato“ sudėtį yra tai, kad komanda neturi stabilaus metiko, gerai kamuolį valdančio ir žaidimą kurti galinčio įžaidėjo bei tokio žmogaus, kuris galėtų užvaikyti arba gynyboje „uždusinti“ pavojingiausią varžovų metiką. Silpnesni individualiai „Rezultato“ žaidėjai taikys aikštės gynybą ir rizikuos, kai varžovams nekris tolimi metimai.

Žygimantas Petkus (11,00 tšk.) ir Viktoras Azarkovas (10,40 tšk.) rezultatyvumu šią vasarą nusileido tik Nikolajui Majevskiui ir savo geriausias rungtynes sužaidė prieš „Paysera“. Tai, kad du svarbiausi komandos žaidėjai geriausiai pasirodė Viliaus Jastremsko akivaizdoje, jiems patiems gali labai smarkiai „atsirūgti“, nes varžovų treneris tikrai reikalaus šių žaidėjų didesnės priežiūros.

Jei šie žaidėjai bus aklinai uždaryti, komandai teks ieškoti Pauliaus Krikštaponio, Simo Krištano ar Manto Marozo prie tritaškio. Šie žaidėjai nėra taikliausi metikai, tačiau vieną kitą „bombą“ paleisti gali.

„Rezultatas“ turi dar vieną patyrusį puolėją Justą Meidų, tačiau jo sportinė forma šią vasarą tikrai nėra gera. Prieš „Paysera“ nežaidęs puolėjas renka po 6,67 taško ir kol kas yra pataikęs tik 1 tritaškį iš 12. Jei „Rezultatas“ nori išvengti visiško fiasko bei tikisi garbingai pasipriešinti vieniems turnyro favoritams rugpjūčio 11 dieną reikia surinkti visus turinčius teisę žaisti žaidėjus, atiduoti visas jėgas ir parodyti geriausius savo gebėjimus. Svarbiausia neleisti varžovams pabėgti per pirmąsias 10 minučių, priešingu atveju teks tikrai dažniau matyti varžovų nugaras nei veidus.

{jcomments on}