Kol 14-ka SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS ekipų nekantriai laukia 2018/2019 metų sezono starto, lygos oficialus tinklalapis www.krepsinistau.lt skuba supažindinti visus su kiekvienos komandos tarpsezonyje atliktais darbais.

Kaip keitėsi komandų sudėtis ir kokių pasirodymų iš jų galima laukti, sužinosite 12-tąjį SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS sezoną pristatančioje apžvalgoje.

„Broliai Šaunuoliai“: Lygoje komanda debiutavo prieš dešimt sezonų ir jau pirmajame sezone pasimatavo čempionų karūną. Tada „Broliai Šaunuoliai“ ketvirtfinalyje išlindo pro adatos skylutę, kai po atkaklių ketvirtfinalio dvikovų vos dviejų taškų skirtumu palaužė „Tores“ vyrus. Pirmąją ketvirtfinalio akistatą „Broliai Šaunuoliai“ laimėjo 66:53, tačiau atsakomosiose rungtynėse „Tores“ rimtai kibo į atlapus ir šventė pergalę 61:50. Pastarosios komandos gynėjas Franek Subatovič antrųjų rungtynių gale „Brolių Šaunuolių“ istoriją galėjo nukreipti kita vaga, tačiau jo tolimas metimas paskutinę rungtynių sekundę tikslo nepasiekė.

Pusfinalyje „Broliai Šaunuoliai“ po pratęsimo 41:38 palaužė sezono favoritais laikytą „BC Šalčininkų“ kolektyvą, o vėliau nerezultatyviausiame visų laikų SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS finale 36:29 įveikė „Stokker“.

Į finalą „Broliai Šaunuoliai“ žengė ir kitą savo sezoną, tačiau ten 43:54 turėjo pripažinti 2009/2010 metų sezoną SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE dominavusių „BC Grizlių“ pranašumą. Pastaroji komanda – vienintelė lygos čempionė, laimėjusi visas sezono dvikovas.

Kiti keturi sezonai „Broliams Šaunuoliams“ nebuvo sėkmingi, tačiau komanda rankų nenuleido, o iš jos pasitraukusius senbuvius keitė naujais pajėgiais žaidėjais.

2014/2015 metų sezoną komandarungtyniavo užtikrintai ir laimėjo reguliarųjį sezoną, tačiau vos vieną pralaimėjimą per 16 dvikovų patyrusius brolius aštuntfinalyje 59:64 eliminavo 16-tą vietą po reguliaraus sezono užėmęs „BC Dugnas“. Tai buvo vienas skausmingiausių pralaimėjimų komandos istorijoje.

Po nokauto „Broliai Šaunuoliai“ sėkmingai atsitiesė, ir 2015/2016 metų sezonesugrįžo į SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS elitininių komandų būrį. Ketvirtfinalyje 76:67 ir 84:76 buvo įveikta ambicinga „KK Comma“, tačiau jau po savaitės pusfinalyje teko pripažinti „KK Riešės“ komandos pranašumą. Net 33 taškus surinkusio Karolio Ražuko vedami to sezono lygos naujokai „Brolius Šaunuolius“ įveikė net 104:84.

Apdovanojimų kolekcijoje aukso ir sidabro medalius jau turėję šaunuoliai paskutinėse sezono rungtynėse bandė kovoti dėl bronzos, tačiau jau dvikovos pradžioje „KK Išjunk šviesą“ įjungė aukštesnę pavarą ir pabėgo į priekį. Po pirmosios rungtynių dalies 36:51 atsilikę „Broliai Šaunuoliai“ rankų nenuleido ir tada, trečią ketvirtį, laimėjo 26:17 ir sugebėjo „mažojo finalo“ rungtynėse atkurti intrigą. Iki dvikovos pabaigos likus 2 sekundėms rezultatas buvo lygus 81:81, o lygos mohikanai mintimis jau keliavo į pratęsimą. Visgi įvyko tai, apie ką jau daugelis girdėjo ne kartą. Laurynas Kirlys, vieną sezoną vilkėjęs „KK Išjunk Šviesą“ aprangą, paskutines dvi sekundes išnaudojo produktyviai, pataikė lemiamą metimą ir šaunuolius (vienintelį kartą, kai jie pateko į SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS finalo ketvertą) paliko be nieko.

2016/2017 metų sezone „Broliai Šaunuoliai“ pusfinalyje 68:59 sugebėjo įveikti čempionų titulą gynusius „Reaktoriaus smogikus“, tačiau finale neprilygo „KK Riešei“ 73:109. „Brolių Šaunuolių“ patirtas pralaimėjimas 36 taškų skirtumu yra didžiausias. kuris per 11-ka sezonų buvo užfiksuotas lygos finalinėse rungtynėse.

Į olimpo viršūnę didelių korekcijų sudėtyje nedarę „Broliai Šaunuoliai“ grįžo 2018 metų pavasarį, kai finale 71:67 palaužė pirmą kartą į finalo ketvertą įsiveržusius „ŠKK Šnapius“.

Prieš 11-tą sezoną „Brolių Šaunuolių“ sudėtyje liko visi rungtynėse ar bent treniruotėse prie antrojo ekipos čempionų titulo prisidėję žaidėjai, prie jų prisijungs vienintelis prieš sezono startą į ekipos sudėtį jau įtrauktas naujokas – Mantas Statauskas.

Atakuojantis gynėjas 2017/2018 metų sezoną žaidė „Tores“ komandoje ir per susitikimą vidutiniškai rinko po 16,44 taško. Komandos naujokas į „Brolių Šaunuolių“ rūbinę atsineša didelį, patirties pilną lagaminą,kuriame galime rasti aukso, tris sidabro ir du bronzos medalius, kuriuos Mantas Statauskas nuo 2010/2011 metų sezone įvykusio debiuto spėjo surinkti gindamas „Reaktoriaus smogikų“ kolektyvo garbę.

„Broliai Šaunuoliai“ šiandienpopieriuje turi labiausiai tarp visų lygos ekipų išsiskiriančią sudėtį, o šio sezono ekipos rezultatai labiausiai priklausys nuo komandos motyvacijos. Vieša paslaptis, kad komandos branduolį sudarantys krepšininkai varžysis daugelyje mėgėjų lygų ir pasirodymas kiekvieną sekmadienį aikštelėje tikrai nebus nei vieno jų priotitetas. Jei „Broliai Šaunuoliai“ dažniau versis rezerviniais žaidėjais, jų kelias dar vieno titulo link gali būti kiek sunkesnis.

Komandos priekinę liniją 2018/2019 metų sezone sudarys žaidimą ties perimetru išplėsti galintys aukštaūgiai Mantas Kazlaukas, Egidijus Mažeika bei Gediminas Povilauskas,kuris lygoje praėjusį sezoną pirmavo pagal naudingumo balus (33,18) ir atkovotus kamuolius (17,55). Krepšininkas, kurį savo sudėtyje norėtų turėti bent 90 procentų visų mėgėjų komandų, pasižymi puikia gynyba, puikiai skirsto kamuolį komandos draugams ir moka puikiai organizuoti greitą puolimą. Turėdami tokį fenomeną savo sudėtyje „Broliai Šaunuoliai“ aikštelėje išsprendžia krūvą taktinių niuansų bei gali žaisti labai efektyviai.

Kaip rezervinius aukštaūgius, kurie yra registruoti šio sezono kovoms, galima paminėti iš jaunesnio brolio šešėlio neišlendantį, tačiau atskirose rungtynėse naudingai sužaisti galintį Justiną Povilauską, savo minutes produktyviai išnaudojantį Marių Rimošaitį bei praėjusį sezoną tik epizodiškai žaidusį komandos senbuvį Andrių Jurkonį. Visi trys žaidėjai meistriškumu nusileidžia anksčiau paminėtai trijulei, tačiau žengę į aikštelę vaizdo negadins ir jiems skirtas nedideles užduotis atliks be priekaištų.

Įdomu tai, kad rotacijoje turėdami visus tris savo pagrindinius priekinės linijos žaidėjus, „Broliai Šaunuoliai“ gali būti labai agresyvūs gynyboje, dominuoti kovoje dėl atšokusių kamuolių, tačiau kartu ir neprarasti mobilumo.

Lengvojo krašto pozicijoje „Broliai Šaunuoliai“ vėl turės du labai skirtingus pasirinkimus: Lauryną Ralį bei Darių Dūdėną.

Laurynas Ralys pasižymi kibia gynyba, puikiu metimu iš distancijos bei geru žaidimo skaitymu. Šio puolėjo priežiūrai varžovai visada turi skirti ypatingą dėmesį nepriklausomai nuo to, ar „Broliai Šaunuoliai“ rengia pozicines ar greitas atakas. Šis žaidėjas niekada nebuvo greičiausias tarp brolių, tačiau dažnai vienas pats atsiduria priekyje ir pelno lengvus taškus iš po krepšio.

Dariaus Dūdėno pastaruosius sezonus nematomebėgančio į greitas atakas, tačiau tai nereiškia, kad vienas iš komandos lyderių paseno. Po 18,44 taško praėjusį sezoną rinkusį savo veteraną „Broliai Šaunuoliai“ vis dažniau linkę pasilikti kaip kozirį toms rungtynėms, kuriose varžovai verčia komandą žaisti įjungus aukštesnę pavarą. Puolėjas, ne vieną sezoną smarkiai prisidėjęs prie komandos šlovės, visada puikiai atidirba gynyboje, pasižymi puikia sportine forma ir vis dar sugeba dominuoti baudos aikštelėje. Jo metimai iš vidutinio nuotolio, kai jis kamuolio sulaukia ant ūselio, toliau varys į neviltį bet kurį varžovą. Milžinišką patirtį sukaupęs bei jėgas paskirstyti mokantis Darius Dūdėnas praėjusio sezono finale pelnė 21 tašką, atkovojo 12 atšokusių kamuolių ir surinko 19 naudingumo balų. Per vasarą nenutiko nieko, kad šį žaidėją, iš kurio pavyzdį galėtų imti ne vienas jaunesnis žaidėjas,jau galėtume nurašyti į komandos rezervą.

Komandos įžaidėjų grandį sudarys Simas Liepinaitis, Marius Krukonis bei vis dar juos pavaduoti atskirais rungtynių momentais galintis klubo kapitonas Vytenis Bajorūnas. Tiesa, dvi čempionų taures į viršų kėlęs komandos senbuvis į aikštelę rungtynių pradžioje dažniau žengs tik tokiu atveju, jeigu dvikovas, kaip ir pernai, dažnai praleis likę du aikštelės generolai.

Simas Liepinaitis ir Marius Krukonis puikiai organizuoja puolimą ir komandos draugus sėkmingai maitina rezultatyviais perdavimais. Abu jie praėjusį sezoną pateko į daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliekančių žaidėjų dešimtuką, pirmasis su 9,60 vidurkiu buvo geriausias, antrasis (5,58 vid.) jame liko 7-tas. Pridėkime vidutiniškai dar po 8,27 rezultatyvaus perdavimo per dvikovą atlikusį Gediminą Povilauską ir galime daryti išankstinę prielaidą, kad „Broliai Šaunuoliai“ vėl bus visos lygos lyderiai pagal rezultatyvių perdavimų skaičių.

Tiesa, visi trys „Brolių Šaunuolių“ atakų organizatoriai nėra patikimi metikai iš distancijos, o tuo pasinaudoję jų varžovai galės rizikuoti uždarydami jiems kelią krepšio link arba bandydami nuspėti jų perdavimų kryptį.

Atakuojančio gynėjo pozicijoje „Broliai Šaunuoliai“ turi daugiausiai opcijų, tačiau ryškiausiai tarp šešių sezonui registruotų šios pozicijos krepšininkų vėl turėtų šviesti Dariaus Jovaišos žvaigždė. Gynėjas puikus snaiperis, pasižymi puikia psichologija ir niekada nesutrinka, kai jo metimai skrieja pro šalį. Praėjusį sezoną jis rinko po 17,00 taško, tolimus metimus metė 46,15 procentų taiklumu ir pagal pagal šį rodiklį buvo geriausias lygos žaidėjas. Vizualiai Darius Jovaiša atrodo pakankamai trapus žaidėjas, tačiau pirmas įspūdis dažnaii būna klaidingas ir varžovams, kurie jį nuvertina, tenka susimokėti pakankamai brangiai. Patyrusio snaiperio šūviai sunkiais dvikovų momentais „Brolius Šaunuolius“ gelbės ir vėl.

Vienas iš komandos lyderių tikrai praleis ne vienas šio sezono rungtynes, todėl tiek komandos senbuviai, tiek komandos naujokas Mantas Statauskas turės puikų šansą įrodyti savo vertę ir iškovoti kuo daugiau žaidimo minučių. Antanas ir Vytautas Urnikis, Tomas Rumiancevas bei Martynas Smalakys moka sužaisti tada, kai tik jų komandai reikia pagalbos.

Prognozė (1 vieta po reguliaraus sezono): „Broliai Šaunuoliai“ patyrusi, tituluota ir gerai subalansuota komanda, galinti demonstruoti labai rezultatyvų, gražų ir gerai apgalvotą krepšinį. Jeigu sezono metu nebus kuriozų, broliai su šaunuoliais vėl kovos dėl aukščiausios prabos SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS apdovanojimų. Prieš tai „Broliai Šaunuoliai“ laimės reguliarųjį sezoną.

„O.P.A“: 2012/2013 metų sezoną į SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGĄ atvykęs kolektyvas kolkas savo trofėjų kolekcijoje turi tik „mažosios taurės“ turnyruose iškovotus apdovanojimus. Šį turnyrą „O.P.A.“ laimėjo 2013/2014 ir 2017/2018 metų sezonuose.

Pastaruosius du sezonus „O.P.A.“ vyrai demonstravo pakankamai solidžius rezultatus. Komanda visada pasižymėjo gera gynyba po savuoju krepšiu, tačiau puolime išsiskirdavo rečiau, o tai labiausiai apsunkino jos kelią aukštyn. Praėjusį sezoną po reguliaraus sezono užimta 8 vieta, užpernai 10-ta leidžia daryti prielaidą, kad „O.P.A.“ dar turi rezervų, kurie leistų palipėti aukštyn.

Tai emocinga ir kovinga komanda, o didelis noras laimėti gana dažnai jai pakiša koją. Vien praėjusį sezoną „O.P.A.“ turėjo mažiausiai penkias dvikovas, kuriose siekti pergalės sutrukdė koncentracijos stoka kritiniais susitikimų momentais. Kaip po vienų „Ryto“ rungtynių minėjo Dainius Adomaitis, krepšinis yra sprendimų žaidimas, kuo ramiau ir greičiau juos aikštelėje priims „O.P.A.“ vyrai,tuo daugiau komandų aplenkusius juos matysime sezono finiše.

Ne vieną sezoną komandos lyderiu ir ryškiausia žvaigžde buvo laikomas aukštaūgis Artūras Pūkys. Tvirto stoto pirmojo SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS sezono čempionas (su „ASF“ komanda) ir toliau bus svarbi detalė komandos žaidimo schemose, tačiau „O.P.A.“ jau nėra tik Artūro Pūkio komanda. Savo vedlio į priekį tempiami patirties įgijo komandos senbuviai, su kuriais aikštelėje jau ne vienerius metus turi skaitytis visi komandos varžovai.

Ryškiausias pokytis, kurį galima įžvelgti komandos sudėtyje prieš sezono startą, yra tai, kad joje neliko dviejų jauniausių praėjusio sezono komandos narių. Vieną sezoną komandoje praleidę gynėjai Artur Biriulin ir Nikita Zubkov rinko atitinkamai po 6,35 ir 10,00 taško. „O.P.A.“ branduolį sudaro vyresni žaidėjai, todėl jaunuoliams buvo pakankamai sunku pritapti, nors kiekvienas iš jų aikštelėje ir surengė po kelis įspūdingus pasirodymus.

Įžaidėjų grandis be Artur Biriulin atrodo susilpnėjusi, tačiau „O.P.A.“ čia per daug nepraras, jeigu į rungtynes dažniau atvyks atletiškas gynėjas Evaldas Lukšys arba tokią sportinę formą kaip praėjusį pavasarį demonstruos jo bendravardis Evaldas Pieslys. Gynėjas, kurį galima priskirti statistinių krepšinio veteranų kategorijai, 2017/2018 metų sezoną rinko po 9,50 taško ir pataikė net 40,38 procentus mestų tritaškių. Tiesa, jis, priešingai nei į komandos paraišką antram sezonui neįtrauktas Artur Biriulin, mieliau pats mėgsta užbaigti atakas nei kurti jas komandos draugams. „O.P.A.“ komandai įžaisti kamuolį sunkiai sekdavosi ir ankščiau, todėl ties šiuo klausimu kolektyvas turės rimtai padirbėti.

Ieškodama geriausių sprendimų organizuojant atakas „O.P.A.“ bus priversta eksperimentuoti, todėl kartais įžaidinėti kamuolį teks komandos naujokui Martynui Urbonaičiui bei ne vienerius metus komandos spalvas ginančiam Vytautui Račkauskui. Nebus staigmena, jeigu kamuolį įžaidinės ir kuris nors iš komandos aukštaūgių. Tą daryti dabar madinga!

Po praėjusio sezono komandoje liko Tomas Antanaitis, Paulius Bodindorfas ir Ramūnas Jozonis,kurie su keliais komandos naujokais aikštelėje bus rotuojami kaip lengvieji krašto puolėjai. Iki šiol mažiausiai minučių aikštelėje praleisdavo Tomas Antanaitis, tačiau jo kovingumas ir atsidavimas gynyboje yra labai vertinamas komandos draugų. Rezervinis žaidėjas jau ne kartą „O.P.A.“ gelbėjo sunkiose situacijose. Vyriausiam komandos žaidėjuiPauliui Bodindorfui, kuris jau ne vienerius metus rungtynėse atlieka ir trenerio funkciją, gynyboje vėl tikriausiai trūks greičio, tačiau šis patyręs ir vis ramiau į įvykius aikštelėje reaguojantis krašto puolėjas dar tars žodį, kai varžovai jį paliks be priežiūros dvigubindami gynybą baudos aikštelėje. Paulius Bodindorfas praėjusį sezoną rinko po 7 taškus ir daugiau nei pusėje sezono rungtynių pataikė bent po vieną tritaškį.

Rimtu koziriu Andriaus Šimelevičiaus suburtos komandos rankose 2017/2018 metų sezoną tapo Ramūnas Jozonis. Universalus praėjusio sezono lygos debiutantas pelnydavo po 22,67 taško, atkovodavo po 9 atšokusius kamuolius ir rinko po 26,50 naudingumo balus. Abiejose aikštelės pusėse sėkmingai žaisti galintis puolėjas yra tas žmogus, apie kurį galima dėlioti visą komandos žaidimą. Esant reikalui jį „O.P.A.“ 2018/2019 metų sezone gali išbandyti mažiausiai keturiose pozicijose (2-5).

„O.P.A.“ priekinę liniją, kuri vėl išsiskirs fizine jėga ir ištverme, sudarys vis universaliau puolime žaidžiantys Andrius Šimelevičius bei Artūras Pūkys, jie didelės paramos,ypač ginantis, sulauks iš Donato Strakšio. Būdamas vos 192 cm ūgio pastarasis „centras“ labai gerai jaučiasi baudos aikštelėje. Praėjusį sezoną Donatas Strakšys turėjo problemų su nugara, tačiau vistiek sugebėjo rinkti po 6,76 taško bei 8,90 atkovoto kamuolio vidurkius.

Tarp komandos priekinės linijos žaidėjų matysime ir kelias naujas pavardes (Antonas Bartosevičius, Edvardas Bartosevičius, Andžej Šumskas), tačiau kiek realios naudos šio sezono „O.P.A.“ komandai duos lygos debiutantai, pamatysime tik sezonui įsibėgėjus.

Prognozė (7 vieta po reguliaraus sezono): Didelį krašto puolėjų pasirinkimą turinti komanda bus sunkiai įveikiama baudos aikštelėje, tačiau šių dienų krepšinis jau nėra tik aukštų ir tvirtų dėdžių žaidimas, todėl galutinė komandos vieta labai priklausys nuo to, kaip „O.P.A.“ sugebės įžaisti kamuolį, organizuoti pozicinį puolimą bei greitas atakas. Nesunku nuspėti ir tai, kad stabdydami varžovų snaiperius bei kontratakas „O.P.A.“ vyrai šį sezoną turės daugiausiai problemų.

„Negeri“: Šį sezoną Giedriaus Kvakšio įkurta komanda švenčia 10 metų jubiliejų. Bent iki pavasario apie tai niekas garsiai nekalbės, tačiau akivaizdu, kad dešimtą sezoną SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE startuojantys „Negeri“ pagaliau nori įveikti ketvirtfinalio etapą, žengti į finalo ketvertą ir ten kovoti dėl medalių.

2009 metų spalio 4 dieną „Negeri“ debiutuoja lygoje ir gana rimtai 43:56 priešinasi to sezono lygos super komandai „BC Grizliams“. Sutapimas ar ne, tačiau būtent pastaroji komanda pavasarį ir uždarė„Negerų“ sezoną, užtikrintai 83:43 bei 109:71 laimėdama abu ketvirtfinalio susitikimus.

Jau pirmąjį savo sezoną į pajėgiausių aštuntuką patekę „Negeri“, ketvirtfinalio etapą per sekančius 9 sezonus praleido vos tris kartus (2010/2011, 2011/2012, 2012/2013 m.).

Stabilius rezultatus pastaruosius kelis sezonus demonstruojanti komanda yra pasirengusi žengti aukščiau, tačiau siekiant vietos finalo ketverte jai būtina susidraugauti su fortūna. Būtent ji nuo „Negerų“ dažniausiai ir nusisukdavo pavasarį, kai prasidėdavo rimčiausios sezono kovos.

„Negeri“ ne vienerius metus SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE išsiskiria tuo, kad gerų rezultatų gali pasiekti turėdami labai ribotą žaidėjų rotaciją. Šį sezoną pradėsiančius komandos narius vėl galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų.

Maža rotacija komandai kartais pakiša koją, ypač tada, kai vienas ar kitas žaidėjas negali žaisti dėl asmeninių priežasčių arba patiria traumas. Visgi aiškus kiekvieno komandos nario vaidmuo ir maža konkurencija dėl žaidimo minučių dažniau tampa „Negerų“ privalumu nei ekipą į duobę stumiančiu trūkumu.

Įpusėjus praėjusiam sezonui komanda nutarė atsisveikinti su labai naudingai ne vienerius metus žaidusiu Povilu Kaminsku, tačiau, kaip parodė tolimesnė sezono eiga, net ir neturėdami efektyviausio savo krepšininko, „Negeri“ sugebėjo finišuoti sėkmingai. Link antrojo čempionų titulo keliavusių „Brolių Šaunuolių“ ketvirtfinalyje sustabdyti nepavyko (63:77 ir 63:72), tačiau pats žaidimas prieš geriausiai sukomplektuotą 2017/2018 metų sezono komandą buvo vertas pagarbos.

Giedrius Kvakšys,formuodamas sudėtį 10 komandos sezonui, ir toliau laikėsi sau įprastų principų ir komandoje paliko visus svarbiausius savo karius, prie kurių kolkas prisijungs vos vienas naujokas – Raimondas Sadkauskas. Gynėjo pozicijoje žaidžiantis lygos ir komandos debiutantas gali sėkmingai rinkti taškus. Jo pasirodymai rungtynėse turėtų būti pakankamai efektyvūs.

Dabar galima tik spėlioti, tačiau labai tikėtina, kad sezono eigoje prie „Negerų“ dar prisijungs vienas ar keli papildomi žaidėjai. Visgi žinant komandos koncepciją, nauji žaidėjai ar tie, kurie komandoje žaidė ankstesniais metais, bus pasitelkti tik tuo atveju, kai komanda pateks į duobę.

Gynėjų grandį suformuos jau minėtas Raimondas Sadkauskas bei, atrodo, visą amžinybę „Negerų“ spalvas ginantys Arūnas Liudvinavičius, Gediminas Mateika bei Giedrius Kvakšys. Šių žaidėjų svarba tiek komandai ginantis, tiek puolant bus velniškai didelė.

Kaip seksis kiekvienam iš jų, kalbėti dar ankstoka, tačiau akivaizdu, kad bendrai paėmus gynėjų grandis šį sezoną turėtų atnešti geresnių rezultatų nei 2017/2018 metų sezone. Geriau turėtų žaisti traumų turėjęs Arūnas Liudvinavičius, o komandos naujokas Raimondas Sadkauskas į komandos žaidimą integruosis greičiau nei praėjusį sezoną ilgai savo vietos rotacijoje ieškojęs Ramūnas Gudeikis ar Domas Rolis. Šių dviejų žaidėjų dabar komandos sudėtyje nėra, tačiau gal esant reikalui bent vieną iš jų būtų verta susigrąžinti?

Lengvojo krašto pozicijoje vėl spindės Arnoldas Juchnevičius. Dažnai nuo suolo kylantis krepšininkas puikiai moka išnaudoti varžovų gynybos klaidas ir vos akimirkai paliktas laisvas smeigs tritaškį. Vienas iš komandos kertinių žaidėjų praėjusį sezoną rinko po 14,83 taško bei pataikė 37,37 procentus mestų tritaškių. Per 18 praėjusio sezono dvikovų puolėjas vidutiniškai pataikydavo po 4,11 tritaškį, o 14 rungtynių baigė realizuodamas bent tris tolimus metimus. Kai šis taikliarantis įsismagina, „Negeri“ gali išlipti iš didžiausių duobių.

Komandos gynybą,ypač baudos aikštelėje, vėl cementuos fantastiškų fizinių duomenų atletas Gediminas Astrauskas, po 8,31 taško ir 13,13 atkovoto kamuolio per praėjusio sezono rungtynes rinkęs aukštaūgis – tikras baudos aikštelės monstras. Ištvermė, šuolis ir puiki nuojauta, kur atšoks kamuolys, daro šį žaidėją velniškai vertingu. Kai praėjusį sezoną komandą paliko Povilas Kaminskas, „Negerų“ komandos priekinė linija atrodė labai pažeidžiama, tačiau puikiai gynyboje padirbėjęs Gediminas Astrauskas išsprendė ne vieną opią problemą. Antroje sezono pusėje neblogai aikštelėje jautėsi ir komandos debiutantas Šarūnas Drupas, kuris šį sezoną gali būti dar naudingesnis.

Tie,kurie „Negerų“ komandos pasirodymus stebi ne vienerius metus,turėjo pastebėti, kad prie jau susiformavusio branduolio naujokams prilipti nėra paprasta. Šiltesnės vietos po saule paieškos užtrunka ne vieną mėnesį. Savo vietos komandos taktinėse schemose kažkada teko ieškoti ne vienam pajėgiam žaidėjui ir ne visi ją rado.

Praėjusį sezoną komandoje tris dvikovas sužaidė 2011/2012 metų lygos čempionas Rapolas Čepė, gerai dėl kamuolių kovojantis aukštaūgis nesužaidė reikiamo minimalaus rungtynių skaičiaus bei negalėjo dalyvauti svarbiausiose sezono kovose. Komanda puikiai žino, kokią naudą aikštelėje gali atnešti šis tvirtas vaikinas, todėl į aikštelę jį mesti turėtų dažniau.

Jeigu „Negerų“ komandos priekinės linijos ramsčiai sezono metu išvengs traumų, Gedimino Astrausko ir Rapolo Čepės duetas bus vienas iš sunkiausiai perkandamų riešutėlių gynyboje. Abu žaidėjai yra pakankamai mobilūs, todėl komanda, laikydama juos aikštelėje abu kartu, neturėtų būti lėta.

Prognozė (3 vieta po reguliaraus sezono): Ar „Negeri“ jubiliejinį sezoną baigs ant prizininkų pakylos? Tai klausimas, kuris bus keliamas viso sezono metu. Komanda bus kibi gynyboje, puolime remsis kontratakomis ir tolimais metimais. Kokį galutinį rezultatą ji turės, priklausys nuo to, kaip seksis išvengti traumų bei žaidėjų sportinės formos. Kai neturi ilgo suolo, svarbiausia, kad visi tinkamai atliktų savo užduotis. Nesvarbių žaidėjų komanda neturi, todėl bent vieno iš jų netektis gali komplikuoti sezono eigą. Verdiktas: „Negeri“ vėl kovos dėl vietos finalo ketverte, tačiau ar ten pagaliau pateks, lems mažos detalės. Reguliaraus sezono metu „Negeri“ taikysis į lyderių pozicijas.

„Inwido“: Įmonės kolektyvas ne vienerius metus treniravosi ir varžėsi tarpusavyje, kol galiausiai ryžosi žengti rimtesnį žingsnį į mėgėjų krepšinį. Pirmas blynas, kurį kepė „Inwido“ debiutiniame (2017/2018 m.) sezone, nebuvo pats skaniausias, tačiau buvo valgomas.

Komandai trūko patirties ir tai jautėsi beveikvisose pirmojo jos sezono rungtynėse. „Inwido“ 2017/2018 metų sezone sužaidė 13-ka dvikovų ir iš jų laimėjo tik dvi. Trečioji buvo pergalė, kuri komandai buvo įskaityta (20:0) be kovos, kai į dvikovą neatvyko varžovai („Išvien“).

„Inwido“ pirmosios tikros savo pergalės siekė beveik penkis mėnesius, kol galiausiai 2018 metų vasario 25 dieną 57:45 pavyko įveikti panašaus kalibro varžovus „BC 97“. Iki šių daug džiaugsmo komandai atnešusių rungtynių ji turėjo ir daugiau neblogų mačų, kurių metu buvo patirti pralaimėjimai vos 3-5 taškų skirtumu.

Lygos debiutantai netrypčiojo vietoje ir buvo motyvuoti su kiekviena diena demonstruoti vis geresnį žaidimą. „Inwido“ progresą puikiaiparodo dvikovos su lygoje nuo 2010/2011 metų sezono žaidusiais „BC Kibirais“. Pirmąją dvikovą „Inwido“ pastarajai komandai sezono starte pralaimėjo 43:77, tačiau baigdami debiutinį sezoną trinktelėjo durimis ir pasiekė nedidelį revanšą 68:61.

2017/2018 metų sezone „Inwido“ pagal efektyvumo balus bei pelnomus taškus lenkė vos porą komandų, atkovodavo mažai atšokusių kamuolių (33,54 vid.) bei prasčiausiai visoje lygoje metė tritaškius (58/272). Du aiškiai išreikštus lyderius (Vitalijų Afanasjevą ir Edvardą Žilinską) turėjusi komanda negalėjo pasigirti ir geru komandiniu žaidimu, vos du žaidėjai vidutiniškai atlikdavo daugiau nei po 2 rezultatyvius perdavimus, o pagal bendrą komandinį rodiklį (8,38 vid.) ji vėl buvo šios statistinės kategorijos autsaiderė.

Tarpsezonio metu „Inwido“ atsisakė kelių epizodinį vaidmenį turėjusių žaidėjų ir bent jau sezono starte savo sudėtyje turės tris naujas pavardes. Kiek realios naudos komandai duos Žilvinas Mackevičius ir Artūras Petkevičius, spėlioti anksti, su trečiojo debiutanto galimybėmis viskas kur kas aiškiau. Marius Kontrimas yra patyręs aukštaūgis, lygoje 2010/2011 metų sezone žaidęs už „BC Diletantus“ ir jiems rinkęs po 14,19 taškų bei 10,38 atšokusius kamuolius.

Šis 195 cm ūgio priekinės linijos žaidėjas turėtų radikaliai sustiprinti „Inwido“ kolektyvą ir padaryti jį mažiau pažeidžiamą baudos aikštelėje.

„Mėlynai – balti“ išsaugojo ir abu savo praėjusio sezono lyderius. Vitalijus Afanasjevas praėjusį sezoną praleido vos vienas komandos rungtynes (12/13), o per dvikovą vidutiniškai rinkdavo po 20,42 taško ir 17,42 naudingumo balų vidurkius. Krašto puolėjas Edvardas Žilinskas dalyvavo visose debiutinio sezono rungtynėse, per kurias rinko po 16,54 taško, atkovodavo po 9.69 atšokusius kamuolius ir 13,31 efektyvumo balų. Ant šių dviejų kertinių komandos žmonių buvo statomas visas „Inwido“ ekipos žaidimas, o jie abu buvo netik ryškiausios žvaigždės savo kieme, tačiau ir vieni įdomesnių bei ryškiau spindinčių 2017/2018 m. sezono lygos debiutantų.

Panašaus žaidimo iš Vitalijaus Afanasjevo bei Edvardo Žilinsko lauksime ir dabar, tačiau galutinė „Inwido“ pozija antrajame sezone visgi priklausys ne nuo jų. Komanda turi sulaukti didesnio likusių savo žaidėjų indėlio, ir jeigu šalia Supermeno ir Betmeno vėl neatsiras dar bent vieno ryškesnio žaidėjo, pagerinti pergalių-pralaimėjimų santykį,užfiksuotą debiutiniame sezone, bus sunku. Papildomų opcijų rotacijoje suteiks trys naujokai, tačiau, kaip jiems seksis padėti praėjusio sezono ekipos vedliams, dabar prognozuoti pakankamai sunku.

Šiandien vertinant „Inwido“ sudėtį labiausiai ekipai trūksta universalių gynėjų, kurie galėtų netik gintis prieš kelių pozicijų žaidėjus, tačiau ir puolime efektyviau rinkti taškus. Komanda praėjusį sezoną neturėjo baudos aikštelėje dominuoti galinčių „centrų“, o tai smarkiai ribojo jos galimybes. Mariaus Kontrimo atvykimas turėtų transformuoti visą komandos žaidimą, tačiau daug kas priklausys ir nuo to, kaip jį sugebės išnaudoti kiti komandoje likę žaidėjai. Kiekvienam aukštaūgiui būtina sinergija su kamuolį įžaidžiančiais gynėjais.

Susirasti pajėgų „centrą“ daugeliui mėgėjiškų komandų yra viena iš sunkiausių komplektacijos užduočių, todėl „Inwido“ kontraktas su tarp mėgėjų žinomu aukštaūgiu (Mariumi Kontrimu) jau yra laimėjimas.

Dažniausiai baudos aikštelėje savo taisyklių oponentams primesti negalinčios komandos remiasi tolimais metimais ir taip bando kompensuoti centimetrų trūkumą. „Inwido“, bent jau pirmąjį sezoną, ir šioje vietoje neturėjo kuo pasigirti. Iš šešių žaidėjų, išmetusių dviženklį tolimų metimų skaičių, vos trys realizuodavo bent kas penktą metimą. Jei „Inwido“ metikai toliau šaudys tuščiais šoviniais, varžovai greitai tai pastebės ir dažniau susispaus baudos aikštelėje provokuodami juos mesti tritaškius.

Komanda ir toliau bus priverstasunkiai dirbti treniruotėse ir kiek įmanoma labiau pagerinti savo metimų taiklumą. Šį sezoną lygoje startuoja mažiau komandų, todėl aplenkti vieną ar dvi gali būti labai sunku.

Prognozė (14 vieta po reguliaraus sezono): Jei „Inwido“ aikštelėje jausis drąsiau nei praėjusį sezoną, o ekipos lyderiai sulauks didesnės paramos iš savo bičiulių, lygos antrokai turės šansą išvengti vietos turnyrinės lentelės dugne. Visgi laukia sunki kova tarp kukliausias sudėtis sezono starte turinčių ekipų ir, ką iš tiesų gali „mėlynai – balti“, matysime tik po kelių sezono mėnesių. Apie tai, kad „Inwido“ po vieno ar kito pralaimėjimo sudės ginklus, kalbėti neverta, šis kolektyvas nori laimėti ir yra pasirengęs sunkiai dirbti, tą jau buvo galima matyti ir praėjusiame sezone.

Galutinę „Inwido“ poziciją prognozuoti sunku, tačiau tai dar ne ta komanda, kuri gali siekti vietos pirmajame dešimtuke.

„Tores“: Komandos idėjinis vadas Marek Pščolovski surikiavo savo karius 11-tajam sezonui. Per dešimt sezonų, kuriuose dalyvavo, „Tores“ matė visko. Komandos kelyje buvo įspūdingų pergalių, buvo medalių, tačiau „Tores“ vyrams taip pat nepavyko išvengti ir gilesnių duobių.

Debiutinį sezoną „Tores“ reguliaraus sezono metu demonstravo puikų žaidimą, vėliau laimėjo TOP16 etapo grupę ir tik ketvirtfinalyje buvo patirta nesekmė prieš sezono starte įsibėgėjusius būsimus čempionus „Brolius Šaunuolius“. Šiame etape komandos pasidalino po pergalę, o „Tores“ tada nuo finalo ketverto skyrė vos vienas taiklus tritaškis metimas.

Skaudi nesėkmė „Tores“ komandą užgrūdino ir sekančiame sezone jau išvydomeją ant prizininkų pakylos. Pusfinalyje 45:65 vėl pralaimėję būsimiems lygos karaliams „BC Grizliams“, vėliau mažajame finale, Marek Pščolovski motyvuoti vyrai susitvarkė 48:40 su „MF“.

Sekantį sezoną prie lygos prisijungė gausus būrys pajėgių ekipų, tačiau „Tores“ viršūnėje išsilaikė ir tada. Reguliaraus sezono metu komanda laimėjo 19 susitikimų ir pralaimėjo vos du kartus, tai leido jai užimti antrąją vietą. „Tores“ komandos 2010/2011 metų sezonebijojo visi, tačiau kiek netikėtai komanda paslydo TOP16 etape. Grupėje, kurioje, be „Tores“, žaidė „BC Dugnas“, „MF“ ir „Negeri“, buvo iškovota vos viena pergalė prieš pastarajį kolektyvą. „Negeri“ tada TOP16 etape liko be pergalių.

2011/2012 metų sezone „Tores“ rezultatų kreivė krito žemyn, tačiau visgi ketvirtasis sezonas buvo baigtasmaža pergale „Mažosios taurės“ (tada dar paguodos turnyras) finale. Bronzos ir sidabro medalius komanda šiame turnyre atitinkamai laimėjo ir 2015 bei 2017 metų pavasarį.

2012/2013 metų sezone komanda paskutinį kartą buvo prasibrovusi į pajėgiausių komandų aštuntuką, tačiau ketvirtfinalio serijoje 68:87 ir 71:90 dar kartą komandos istorijoje teko pripažinti būsimų čempionų pranašumą. Ne kartą būsimiems čempionams svarbias dvikovas pralaimėjusi „Tores“ tada neatsilaikė prieš „Fuxus“.

Praėjusį sezoną „Tores“ pradėjo puikiai ir niekas sezono starte net negalvojo, kad per 5 dvikovas 4 pergales pasiekusi komanda vėliau pateks į labai gilią duobę. Visgi į ją komanda įkrito net neįpusėjus sezonui, o vėliau pergales dalino net komandoms, prieš kurias pralaimėti buvo ne valia. Galiausiai „Tores“ patyrė fiasko ir nepateko net tarp 16-kos geriausių sezono komandų. Galima pajuokauti, kad šį sezoną komanda nekris žemiau, tiesa, dabar lygoje liko jau tik 14-ka komandų.

Stebint šių lygos senbuvių pasirodymus galima įžvelgti ir tam tikrų istorinių tendencijų. Po blankesnių sezonų „Tores“ kitą sezoną dažniausiai pradeda su didesne energija ir motyvacija. Nors „Tores“ didingi laikai jau praėjo, sezono starte šią komandą gerbti turės visi. Tai kovinga ir pralaimėjimų nekenčianti komanda. Ji dažniausiai nepatogiai jaučiasi, kai negali kontroliuoti rungtynių ir situacijos turnyrinėje lentelėje. Dažnai atrodo, kad komandos krepšininkai, norėdami pasikelti nuotaikas, po pralaimėjimo ar kelių perdega, ir tai trukdo jiems demonstruoti geriausią krepšinį.

Komandoje po praėjusio sezono liko visi,išskyrus vieną – Mantą Statauską,svarbiausi žaidėjai. Jis „Tores“ garbę gynė vos vieną sezoną, tačiau rinkdamas po 16,44 taško pagal rezultatyvumą nusileido tik visų laikų geriausiam ekipos žaidėjui Aleksandr Lipnevič.Su „Reaktoriaus smogikais“ ne vieną medalį laimėjęs šis gynėjas pirmavo „Tores“ ekipoje pagal naudingumo balus (13,89).

Marek Pščolovski, Aleksandr Lipnevič ir Viktoras Azarkovas toliau išliks svarbiausiais komandos antrosios linijos žaidėjais, visiems jiems reikėtų šį sezoną pagerinti tolimų metimų taiklumą. Būtent prastai metami tolimi metimai praėjusį sezoną smarkiai ribojo „Tores“ galimybes puolime.

Trys labiausiai patyrę komandos gynėjai ne vienerius metus laukia didesnės paramos iš Erik Bilkevič ar Jaroslav Dombrovski, tačiau taip ir nesulaukia. Abu žaidėjai gali iššauti atskirose sezono rungtynėse ar jų atkarpose, tačiau dar neišsikovojo svarbesnio vaidmens.

Marek Pščolovski toliau koordinuos komandos pozicinį puolimą bei savo vyrus vers kuo tiksliau išpildyti derinius, Aleksandr Lipnevič ir Viktoras Azarkovas kartu rinks didesnį nei 30 taškų vidurkį ir tai nieko nestebins. Naujų gynėjų „Tores“ sudėtyje kolkas nėra.

Puolėjų grandyje yra vos vienas pokytis. Vos penkias rungtynes žaidusį, tačiau aikštelėje vaizdo negadinusį Jaroslav Mankevič (3,20 tšk. / 3,60 atk. kam.) turėtų pakeisti ankstesniais sezonais komandą ne kartą gelbėjęs Jaroslav Suboč. Šis 36 metų, 196 cm ūgio veteranas per savo karjerą turėjo daug gerų rungtynių, tačiau, kiek realios naudos „Tores“ komandai jis duos sugrįžęs po šiokios tokios pertraukos, spėlioti dar anksti. Neatmesti reikėtų ir to, kad po kurio laiko į ekipos sudėtį vėl bus įtraukas Jaroslav Mankevič. Šis juodo darbo aikštelėje nevengiantis sunkusis kraštas niekada nebuvo atsidūręs dėmesio centre, tačiau tokie žmonės didelės rotacijos neturinčiai komandai visada praverčia.

Į komandos sudėtį vėl įtrauktas krašto puolėjas Vladislav Budko, visgi ne vieną sezoną pavojingą priekinės linijos duetą su „centru“ Eriku Augūnu sudariusio žaidėjo galimybes šį sezoną reikėtų vertinti atsargiai. Praėjusį sezoną jis pasirodė vos vienose rungtynėse, o tai, kad žaidėjas kurį laiką buvo nutolęs nuo ekipos, neprideda kozirių nei jam, nei komandai.

Milžinišką svarbą „Tores“ komandos žaidimo schemose vėl turės Erikas Augūnas bei Darek Orševski. Pastarasis praėjusį sezoną rinko po 4,50 taško bei 4,67 atkovoto kamuolio. Nors pagal aukštaūgiams svarbiausius rodiklius jis toli gražu neprilygo vieninteliam ir nepakeičiam komandos priekinės linijos žaidėjui Erikui Augūnui, jo svarba ekipos gynybai bei puolimui buvo akivaizdi.

Erikas Augūnas, kuris praėjusį sezoną rinko po 9,22 taško ir 8,56 atkovoto kamuolio, sparčiai artėja prie veterano amžiaus, komandos pagrindinis aukštaūgis jaunesniems varžovams kartais nusileidžia greičiu, todėl ekipos vadovas Marek Pščolovski prieš sezono startą į „Tores“ sudėtį vėl ryžosi įtraukti jauną žaidėją. Aleksandr Dzikevič (206 cm ūgio) yra jaunas vidurio puolėjas, jam viskas dar prieš akis, visgi manau, kad jo komanda netaupys ateities kovoms ir bandys į savo žaidimą įtraukti kuo dažniau. Kaip seksis aukštaūgiui integruotis komandoje ir kautis su labiau patyrusiais varžovais, yra klausimas, į kurį atsakymo nekantriai laukiame.

Prognozė (10 vieta po reguliaraus sezono): „Tores“ žaidimas vėl suksis apie 4-5 žaidėjus, didelių laimėjimų tarpsezonio metu nėra, todėl toliau teks laikytis drausmės gynyboje, pildyti derinius ir kuo greičiau įgyti geriausią sportinę formą. Jei anksčiau komandą visada galima buvo priskirti prie favoritų, vėliau prie stabilių vidutiniokų, tai dabar jos galimybės visiškai neaiškios. Startuodama 11-tąjį sezoną „Tores“ ekipa gali būti ta, kuri taikysis į vietą aštuntuke, tačiau nuostabos nebus, jeigu ji pavasarį atsidurs ir turnyrinės lentelės dugne. Daug komandų, kurias lygos senbuviai gali pranokti patirtimi, šį sezoną lygoje nėra.

„TG Sokol“: Į 11-tą skrydį kylantys sakalai 2018/2019 metų sezono kovoms subūrė pajėgią, energingą ir kiek atjaunėjusią sudėtį. Kol sezonas nestartavo ir galime aptarti tik popierinę komandų sudėtį, „TG Sokol“ atrodo kaip vieni iš rimčiausių pretendentų laimėti reguliarųjį sezoną bei pavasarį išvesti iš čempionų sosto „Brolius Šaunuolius“. Visgi tie, kurie seka šios komandos rezultatus jau pastebėjo, kad, atėjus tiesos akimirkai, „TG Sokol“ dažniausiai lieka nieko nepešę. Ir taip metai po metų, sezoną po sezono.

Dažnai komanda į porą svarbiausioms kovoms gauna ne patį parankiausią varžovą, o dvikovas pralaimi jau prieš kovą. „TG Sokol“ perdega bei pavasarį tampa lengvu grobiu rimčiau pasirengusiems varžovams. Jei šį sezoną lygos senbuviai po 3 metų pertraukos vėl nori apsilankyti finalo ketverte, jiems balandžio mėnesį reikės storos odos bei tvirtesnių kiaušinių. Būtent kiaušiniai „TG Sokol“ komandai atvėrė vartus į finalo ketvertą 2014/2015 metų sezone. Aštuntfinalyje „sakalai“ vargo su „BC Kibirais“, tačiau 22:2 laimėję lemiamą ketvirtį šventė pergalę 56:38. „BC Kibirų“, kurie kontroliavo rungtynes, žaidimas visiškai išsiderino, kai jų „centrui“ žaidybinio epizodo metu kliuvo ten, kur itin skauda.

„TG Sokol“ SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE prieš dešimt sezonų debiutavo 4 pergalių serija, reguliaraus sezono metu užėmė 7 vietą bei turėjo bendrą 50%-50% pergalių – pralaimėjimų sezono balansą. Šalčininkų rajoną atstovaujanti komanda nebuvo itin talentinga puolime, tačiau agresyvi, kieta gynyba ant pražangos ribos tapo jos vizitine kortele.

Šį sezoną komandoje matysime vos du „sakalus“, komandoje žaidžiančius nuo pat pirmojo sezono. Pavel Andruškevič debiutinį sezoną komandoje pirmavo pagal pelnomus taškus (13,17 tšk. vid.), o Edgar Kolendo pridėdavo po 7,18. Šiam aukštaūgiui praėjęs 2017/2018 metų sezonas buvo vienas iš blankiausių karjeroje. Šį sezoną pamatysime, ar ekipos senbuvis dar atsities, ar komandoje jam teks jau taikytis su epizodiškai žaidžiančio krepšininko role.

Antrasis sezonas (2009/2010 m.) „TG Sokol“ komandai buvo pats prasčiausias iki šiol. Komanda pasiekė vos 28,57% pergalių bei aplenkė tik dvi komandas iš 16-kos.

Trečiasis sezonas Šalčininkų rajono atstovams buvo daug geresnis, tačiau dabar jį galima vadinti sudužusių svajonių sezonu. „TG Sokol“ pateko į TOP16 etapą kaip 14 komanda, ten priskaldė malkų, kai sau už nugarų paliko „Brolius Šaunuolius“ bei „MB – Nuoma.lt“. Pergalės prieš pajėgius varžovus ir bilietas į ketvirtfinalį buvo geras pasiekimas vertinant tai, kad TOP16 etapą komanda pradėjo nuo pralaimėjimo 59:90 „Lazdynams“. Ketvirtfinalio etape „TG Sokol“ bandė galynėtis su „BC Dugnu“, tačiau galiausiai perdegė ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Po pergalių TOP16 grupėje komanda per daug pasitikėjo savo jėgomis, tačiau rimtesniems skrydžiams nebuvo pasirengusi.

Ketvirtajame sezone „TG Sokol“ laimėjo 10, o pralaimėjo 12-ka rungtynių, reguliaraus sezono metu likę 10-ti aštuntfinalyje eliminavo „ChF“, tačiau ketvirtfinalyje 32:72 ir 46:61 neatsilaikė prieš iš 15-tos vietos pakilusią „Pakilk“. Šios komandos „TG Sokol“ tada nevertino kaip grėsmingo varžovo ir mintimis jau buvo finalo ketverte, o tai ir tapo fiasko priežastimi.

2012/2013 metų sezone, kuris komandai buvo jau penktasis, vėl susimauta. Reguliaraus sezono metu „TG Sokol“ iš 30 komandų liko 19-ta, o galiausiai nepateko net į „mažosios taurės“ finalo ketvertą, nors buvo laikoma viena iš šio, tada dar paguodos turnyru besivadinusio, turnyro favorite.

Šeštąjį sezoną (2013/2014 m.) sakalai pradėjo 7 pergalių serija, tačiau pavasarį vėl nieko nenuveikė. Devinta vieta po reguliaraus sezono „TG Sokol“ aštuntfinalyje suvedė su turnyrinės lentelės kaimynais „Negerais“ (8 vieta). Pirmąsias rungtynes 60:58 po įtemptos kovos laimėjo „Negeri“. Iš antrųjų rungtynių buvo galima laukti ko nors panašaus, tačiau „TG Sokol“ išskydo ir panašaus kalibro ekipų dvikovą pralaimėjo 46:76.

Kitą sezoną (2014/2015 m.) „TG Sokol“ pagaliau pakilo aukštai ir, vedama ekipos lyderiu tapusio naujoko Vytauto Saulio, prasibrovė į finalo ketvertą. Tokio rango rungtynių patirties dauguma komandos žaidėjų neturėjo, jaudulys bei įtampa padarė savo. Pusfinalyje 47:59 nusileista būsimiems čempionams „KK Išjunk šviesą“, bronzinėse rungtynėse net 42:64 nusileista „Fabiniams“. Komanda pasiekė savo viršūnę, tačiau, kaip ir ankstesniais sezonais, galėjo dar daugiau. Po gerų rungtynių su „KK Išjunk šviesą“ pusfinalyje sakalai nuvertino „Fabinius“, o šie smogė be jokio pasigailėjimo.

2015/2016 metų sezone „TG Sokol“ startavo be ekipą į finalo ketvertą atvedusio Vytauto Saulio ir su keliais naujokais. Sezono pradžia buvo įspūdinga, per 12-ka dvikovų pasiekta 10 pergalių. Tiesa, vėliau žaidimas išsiderino ir per likusią sezono dalį pergalių – pralaimėjimų santykis buvo 3-8. Aštuntąją vietą po reguliaraus sezono užėmusi komanda per savo istoriją dar kartą pralaimėjo „kaimynams“, šį kartą 9-toje vietoje likusiems „MF“ (55:60).

Komanda šiek tiek reabilitavosi „mažosios taurės“ turnyre, tačiau ir jis neapsėjo be kuriozų. Finale „TG Sokol“, įpusėjus dvikovai prieš „BC Kibirus“, pirmavo 37:14, tačiau dvikovą pralaimėjo 57:59.

Po metų „Tores“ komandą finale įveikę sakalai laimėjo „mažosios taurės“ turnyrą, tačiau tai nebuvo tas rezultatas, kurio galima buvo laukti iš 3 vietą po reguliaraus sezono užėmusio kolektyvo. TOP16 grupėje 100:70 buvo įveikti „MF“ vaikinai, tačiau dvikovose su „Broliais Šaunuoliais“ bei „Negerais“ dar kartą pamatėme, kad „TG sokol“ nesugeba nesutrikti, kai sprendžiamas sezono likimas. Abi rungtynės buvo žaidžiamos taškas į tašką, tačiau, kai reikėdavo sudėlioti galutinius taškus, tą darė sakalų varžovai.

Praėjusį sezoną „TG Sokol“ diktavo savo sąlygas, reguliaraus sezono metu pakilo dar vienu laipteliu aukštyn (2 vieta), TOP16 grupėje laimėjo visas 3 dvikovas vidutiniu 20-ties taškų skirtumu, tuo viskas ir baigėsi. Ketvirtfinalio dvikovos „Ginio Pajėgoms“ buvo pralaimėtos 40:43 ir 50:52.

„TG Sokol“ 2017/2018 metų sezone laimėjo 15 dvikovų ir patyrė 4 nesėkmes. Net tris pralaimėjimus komandai įrašė bronzos medalius laimėjusi „Ginio Pajėgų“ ekipa, kartą komanda pralaimėjo čempionais tapusiems „Broliams Šaunuoliams“.

Gera gynyba pasižyminti, atletiška „Ginio Pajėgų“ komanda nebuvo pats parankiausias varžovas, tačiau kovą prieš ją „TG Sokol“ pralaimėjo dar jai net neprasidėjus. Buvo per daug baksnojama pirštu į „prastą“ turnyrinę sistemą, o tai paliko savo pėdsaką daugelio žaidėjų galvose. „TG Sokol“ nebuvo blogesnė komanda, tačiau trečiąją vietą po reguliaraus sezono užėmęs varžovas net ir kartą paslydęs TOP16 etape pergalės nusipelnė labiau.

Trumpai pasižvalgius po komandos istorijos puslapius galima konstatuoti, „TG Sokol“, kuri niekada iš savęs neišspaudžia maksimumo, jaučiasi nejaukiai rungtynėse, kurių pralaimėti nevalia. Kaip bus šį sezoną, pamatysime po gero pusmečio.

Šalčininkų rajoną atstovaujanti komanda visada garsėjo gera gynyba, tačiau pastaruosius kelerius metus jos žaidimo stilius keitėsi, ji tapo labiau priklausoma nuo puolimo.

Nuostabos tokios transformacijos kelti neturėtų, nes ribotų galimybių krepšininkus pamažu keičia universalesni, taškus galintys rinkti keliais būdais. Anksčiau komandos puolimas buvo nuspėjamas, statiškas, todėl trūkumus prie varžovų krepšio buvo bandoma kompensuoti agresyvia gynyba. Agresyvumas dažnai virsta asmeninių pražangų gausa, pagal pražangų vidurkį „TG Sokol“ kiekvieną sezoną patenka tarp 10-ties dažniausiai taisykles pažeidžiančių lygos ekipų. Ne vieną sezoną ji buvo ir šios kategorijos lyderė.

Šiuo metu „TG Sokol“ sudėtyje turi dešimt žaidėjų, tiesa, ekipos vadovas Pavel Andruškevič tikriausiai dar ieškos vieno ar dviejų naujokų.

Po praėjusio sezono komandą paliko trys senbuviai: Valdemar Smilgin, Valdas Butrimovič bei Vladimir Kiseliov. Visi jie praėjusį sezoną sužaidė po 13-17 rungtynių ir buvo tie, kurie išplėsdavo komandos rotaciją. Tiesa, jų nauda aikštelėje matėsi tik atskirose rungtynėse.

Vertinat objektyviau, šių žaidėjų netektis greičiausiai ilgainiui virs ne trūkumu, o privalumu. Valdemar Smilgin, kuris rinko po 7,07 taško ir pataikė tik 24,72% tritaškių, lengvojo krašto pozicijoje pakeis į komandą grįžtantis Vytautas Saulis. Palikęs „TG Sokol“ šis talentingas žaidėjas išgyveno kelias sunkias traumas, tačiau spėjo debiutuoti ir NKL, kur jam vilkint Mažeikių „Erelių“ komandos marškinėlius sekėsi ne taip ir prastai. 2014/2015 metų sezone komandoje pagal efektyvumo balus, pelnomus taškus, rezultatyvius perdavimus, perimtus kamuolius ir dvitaškių taiklumą pirmavęs Vytautas Saulys vėl taps ekipos lyderiu. Jis talentingas, universalesnis ir geriau ginasi, todėl komanda, paleisdama senbuvį ir susigrąžinusi jaunesnį žaidėją, net išlošė.

Vytautas Saulis turėtų kartais žaisti ir „1” bei „2” pozicijose. Nereikėtų pamiršti, kad komandoje liko Nerijus Pigaga (16,88 tšk.), Karol Ruselevič (16,29), Andrej Maisak (17,00) bei Artūras Jankovskis (13,93). Tai praėjusio sezono svarbiausi „TG Sokol“ krepšininkai renkant taškus. Prireikus juos papildys Artur Tyševič bei Pavel Andruškevič, du žaidėjai, iš kurių reikės agresyvumo gynyboje bei geros kovos dėl atšokusių kamuolių. Jaunimas rinks taškus, „senukai“ turės užkamšyti jų paliekamas „skyles“ prie savojo krepšio.

Vertinant bendrai visų lygos ekipų gynėjų ir lengvųjų krašto puolėjų grandis „TG Sokol“ čia bus vieni iš tų, kurie turės daugiausiai pranašumo, o tai, kad žaidėjai gali žaisti per kelias pozicijas, pridės ir papildomų dividentų.

Vienuoliktą sezoną pradedančios komandos priekinė linija prieš sezono startą atrodo surinkta kiek rizikuojant. Komandą paliko gynybinio plano aukštaūgiai Valdas Butrimovič ir Vladimir Kiseliov, o juos pakeisti turėtų į komandą po traumos grįžtantis Tadas Girnius. Jeigu šis 195 cm ūgio krepšininkas nejaus traumų padarinių, bent jau kovoje dėl atšokusių kamuolių „TG Sokol“ turėtų būti agresyvesni nei praėjusį sezoną. Tadas Girnius yra greitesnis, bent jau toks buvo, sėkmingiau žaidžia nugara ir priekiu į krepšį. Komandą palikę aukštaūgiai savo laiku komandai davė daug naudos, tačiau jie tikrai yra pakeičiami.

„TG Sokol“ prieš sezoną tikėsis, kad po blankaus praėjusio sezonos atsities Edgar Kolendo, o antrąjį pradedantis sunkusis kraštas Paulius Daukantas bus stabilenis bei agresyvesnis gynyboje.

Tadas Girnius (Edgar Kolendo), Paulius Daukantas, Vytautas Saulis, Karol Ruselevič bei Nerijus Pigaga – tobulas penketukas! Turėdama tokį daugelyje sezono dvikovų „TG Sokol“ komanda gali versti kalnus tiek prie varžovų, tiek prie savojo krepšio. Keturi žaidėjai gali pataikyti iš toli, prasiveržti, todėl varžovų gynybos lauks dideli iššūkiai žaidžiant su vienais iš sezono favoritų.

Prognozė (2 vieta po reguliaraus sezono): Kelis veiksmus sudėtyje atlikusi „TG Sokol“ bus viena iš kelių komandų, kurios iki pat sezono bus laikomos predendentėmis žaisti finale. Komanda susigrąžino Vytautą Saulį, o tai yra rimta priežastis kovoti mažiausiai dėl vietos pusfinalyje. Komanda žais greitai, kibiai ginsis, perims daug kamuolių ir varžovus bandys nuvaryti nuo kojų. Ši komanda atrodo gerai, tačiau galutiniai vėl priklausys nuo psichologinio pasirengimo pavasarį.

„Visad gatavs“: Komanda pradeda devintąjį sezoną SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE, ilgiau už ją iš 14-kos šio sezono ekipų žaidžia tik „Broliai Šaunuoliai“, „TG Sokol“, „Tores“ bei „Negeri“.

Praėjęs sezonas „Visad gatavs“ komandai buvo pats geriausias nuo 2010 metais įvykusio debiuto. Pirmą kartą komanda laimėjo daugiau nei pusę visų žaistų rungtynių (52,63% arba 10-9), pirmą kartą ji žaidė ir ketvirtfinalyje, kuriame 76:96 bei 77:84 buvo nusileista vėliau finale žaidusiems „ŠKK Šnapiams“. „Visad gatavs“ į atlapus varžovams galėjo kibti žymiai rimčiau, tačiau abiejose ketvirtfinalio rungtynėse komanda rėmėsi vos šešių žaidėjų rotacija, o tai apsunkino jos galimybes labiau kovoti su didelį žaidimo tempą pamėgusiais varžovais. „Visad gatavs“ komandai nepadėjo ekipos lyderis pagal pelnomus taškus (19,43) bei naudingumo balus (24,57) Lukas Praskorys. Net 6 dvikovose iš 7 bent po 17 efektyvumo balų rinkęs krašto puolėjas nėra registruotas šio sezono kovoms. Tai didelis nuostolis dar geresnių rezultatų siekti norinčiai komandai.

Komandoje vėl greičiausiai nematysime įspūdingais dėjimais bei blokais pasižyminčio Dainiaus Čepo. Puolėjas negyvena Lietuvoje ir 2017/2018 metų sezone sužaidė vos vienas simbolines rungtynes, kuriose „Visad gatavs“ sunkiau nei tikėtasi 62:58 palaužė vienam sezonui į SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGA atklydusius jaunuolius iš „BC 97“. Šoklusis Dainius Čepas tose rungtynėse pelnė 12 taškų ir atkovojo 10 atšokusių kamuolių.

Nuo pat debiutinio sezono „Visad gatavs“ komandos puolimui ir gynybai didelę reikšmę turėjo mobilūs aukštaūgiai. Išpradžių komandos ašimi buvo Deividas Milius, vėliau prie jo prisijungė Tadas Girnius, kurį po traumos grįžusį vėl matysime vilkintį „TG Sokol“ marškinėlius. Kai šie du žaidėjai paliko „Visad gatavs“, juos pakeitė neblogai į komandos žaidimą įsiliejęs Dainius Čepas, pernai šioje rolėje debiutavo Lukas Praskorys.

Komanda žino, kad be pajėgaus aukštaūgio, galinčio sėkmingai kovoti dėl atšokusių kamuolių bei rinkti taškus iš baudos aikštelės, nieko gero nebus, todėl prieš naują sezoną sukirto rankomis su lygoje kelių ekipų marškinėlius vilkėjusiu bei gerai žaidusiu Donatu Balandžiu. Kokia sportinė šio krepšininko forma, dabar klausimas, tačiau viena aišku – tokio kalibro žaidėjo įsigyjimas yra puikus sprendimas ruošiantis naujiems iššūkiams.

Jeigu Donatas Balandis praleidinės rungtynes arba jose nerinks bent 10-ties taškų vidurkio, didelė našta užgrius ant Dainiaus Strakšio bei Eriko Dubovskio pečių. Drūtas pirmasis vyrukas praėjusį sezoną buvo ryškus ir pastebimas. Žaidėjas,turintis daug sunkių užduočių, 2017/2018 metų sezone netik atkovodavo po 7,63 atšokusius kamuolius, tačiau ir rinko dar po 10,63 taško. Po žiemos švenčių smarkiai žaidimą pagerinęs Erikas Dubovskis praėjusiame sezone fiksavo 7,67 taško ir 5,89 atkovoto kamuolio vidurkius. Trys krepšininkai, kuriuos paminėjome, yra vieninteliai aikštelėje galintys užimti „4“ ir „5“ numerio pozicijas, todėl sezono eigoje vienam iš jų iškritus iš rikiuotės ekipos vadovas Jurijus Chšanovskij turės pasukti galvą, kaip į komandą privilioti dar bent vieną nemažesnį nei 190 cm ūgio žaidėją.

Lengvojo krašto pozicijoje rungtynes pradėti turėtų Andrius Valentinavičius. Šis 190 cm ūgio krepšininkas – komandos senbuvis, praėjusį sezoną neišsiskyręs ypač geru žaidimu. Per 18 sužaistų rungtynių jis fiksavo 4,72 pelnomų taškų vidurkį ir tolimus metimus metė tik 18,60% taiklumu. Visgi tai patyręs ir aikštelėje iniciatyvos nevengiantis „Visad gatavs“ komandos narys, kurį deramai pakeisti galėdavo tik Jurij Chšanovskij. Pastarasis praėjusį sezoną buvo rezultatyvesnis (5,19 tšk.), tačiau retai atakavo iš toli. Per 16 dvikovų du taiklūs tritaškiai iš septynių yra mažai.

Bent keturių produktyvių krepšininkų pasirinkimą „Visad gatavs“ turės ir gynėjų linijoje, tačiau kol sezonas nestartavo, dar neaišku, kiek komandai naudos duos Tumas Bajoras, naujokas Maksimas Lisovskij ar gerai žaisti galintis, bet į aikštelę tik dėl jam žinomų priežasčių nesiveržiantis Pavel Jazovit. Šis gynėjas praėjusį sezoną aikštelėje pasirodė vos du kartus (12,50 tšk. vid.), daugelį komandos rungtynių stebėjo nuo suolo net neužsivilkęs sportinės aprangos.

Jei minėta trijulė žais mažai arba nepateisins lūkesčių,beveik be keitimų vėl bus priversti žaisti Vygantas Versockas bei Artiom Lisovskij. Abu gynėjai yra pavojingi, kai reikia rinkti taškus tolimais metimais, sugeba prasiveržti ir bent jau praėjusį sezoną tarp „Visad gatavs“ žaidėjų pirmavo pagal rezultatyvius perdavimus (atitinkamai 5,42 ir 3,17 vid.).

Po 17,21 taško rinkęs Vygantas Versockas mėgsta mesti tolimus metimus, jų praėjusį sezoną išmetė net 244. Beveik po 13-ka per dvikovą su 28,69 procentų pataikymu. Pastarasis rodiklis galėtų būti bent keliais procentais aukštesnis, tačiau patyręs gynėjas turi silpnybę su tolimais metimais paskubėti. Visgi tai vienas iš svarbiausių komandos narių ir jį „šaldyti“ ant suolo, kai jis „perkaista“, ekipai yra prabanga.

Dvigubai daugiau tritaškių (158) nei dvitaškių (73) 2017/2018 metų sezone metė ir po 11,22 taško rinkęs Artiom Lisovskij, o tai kuo puikiausiai parodo, į ką dėmesį labiausiai turėtų kreipti prieš „Visad gatavs“ apsiginti siekiantys varžovai.

Du svarbiausi komandos gynėjai turi trūkumų, tačiau jie nėra tokie dideli, kad juos dažnai galima būtų išimti iš žaidimo.

Jeigu „Visad gatavs“ sezono eigoje nesulauks papildymo, didžiausias krūvis vėl teks 4-5 žmonėms, kurių nuovargis rungtynių gale gali kainuoti vieną kitą pergalę.

Prognozė (9 vieta po reguliaraus sezono): Kartą kritę aštuntfinalyje, po du kartus nesėkimngai bandę kovoti dėl „mažosios taurės“ apdovanojimų ir vietos pirmajame 16-tuke „Visad gatavs“ vyrai praėjusį sezoną nuveikė išties nemažai. Patekimas į ketvirtfinalį yra tas rezultatas, kurį komanda bandys pasiekti ir vėl. Komanda toliau bus priklausoma nuo tolimų metimų bei svarbiausių žaidėjų sportinės formos. „Visad gatavs“, demonstruodama žaidimą, panašų į tą, kurį rodė pavasarį, gali tapti tvirtais šio sezono vidutiniokais, tačiau norint siekti kažko daugiau, reikės netik sunkaus darbo, kantrybės, bet ir sėkmės.

„MF“: Vilniaus universiteto medicinos fakulteto studentai SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE su pertraukomis varžosi jau nuo 2009/2010 metų sezono. Įdomu tai, kad pirmasis ir paskutinis (praėjęs) „MF“ komandai baigėsi tokiu pat rezultatu. Komanda kiek netikėtai pateko į finalo ketvertą, tačiau ten, kaip ir prieš 8 metus, liko ketvirta.

Keitėsi studentų kartos, keitėsi komandos lyderiai, tačiau medikai visada išsiskyrė kovingumu, noru kažką įrodyti bei labai geru mikroklimatu. Konkurencijos dėl didesnio kiekio žaidimo minučių, buvo ir bus, tačiau visi „MF“ komandos aprangą užsivilkę žaidėjai savo asmenius pasiekimus linkę paaukoti dėl bendro komandinio tikslo.

Šį sezoną „MF“ vėl neturės nė vieno krepšininko, kuris komados garbę gynė 2009/2010 m. sezone. Paskutinis mohikanas –2016/2017 metų sezone su ekipa atsiveikinęs Raimundas Venskaitis.

Iki šiol sėkmingiausias buvo antrasis studentų sezonas. Komanda, prie kurios 2010/2011 m. sezone prisijungė dabartinis komandos kapitonas Tomas Balčius, antrą kartą iš eilės pateko tarp keturių geriausių ir finalo ketverte iškovojo bronzos medalius.

Tomas Balčius debiutinį sezoną rinkęs tik po 3,47 taško (vos 0,32 naud. balai) vėliau keliems sezonams persikėlė į „Pakilk“ ekipą ir su ja tris kartus iš eilės pateko į geriausiųjų ketvertuką. Tomas Balčius yra vienintelis lygos krepšininkas, tris sezonus paeiliui laimėjęs bronzos medalius.

Po prasto 2011/2012 metų sezono, kai aštuntfinalyje buvo nusileista būsimiems čempionams „BC Dugno“ krepšininkams (36:45 ir 60:65), „MF“ keliems sezonams pasitraukė iš lygos, o daugelis krepšininkų persikėlė į porą sezonų gyvavusios „Vapse Nepriciom“ stovyklą. Viename iš blankesnių komandos sezonų joje debiutavo krašto puolėjas Paulius Andrijauskas bei gynėjas Benediktas Jonuška, „MF“ spalvas ginantys iki šių dienų. Abu ekipos debiutantai pirmą savo sezoną pateko tarp rezultatyviausių studentų ekipos žaidėjų.

Tomo Balčiaus ir Benedikto Jonuškos iniciatyva „MF“ 2014/2015 metų sezoną vėl grįžo į SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGĄ. Sugrįžimas nebuvo toks, kokio būsimi gydytojai norėjo. Komanda, turėdama neigiamą pergalių-pralaimėjimų , sezoną baigė gana anksti.

Sekantį sezoną „MF“ vaikinai sužibėjo labiau. Po reguliaraus sezono likę devinti aštuntfinalio etape 60:55 palaužė vienu laipteliu aukščiau likusius „TG Sokol“ krepšininkus. Į aštuntuką patekę studentai, žaisdami prieš „Reaktoriaus smogikus“, pralaimėjo abi ketvirtfinalio rungtynes. Pergalės iš „MF“ čia niekas ir nelaukė, tačiau komandos rezultatyvumas pirmosiose šio etapo rungtynėse turėjo šokiruoti. Pralaimėta 27:52. Antroji akista taip pat buvo pralaimėta beviltiškai 57:77.

Pamažu formavosi dabartinis ekipos krepšininkų branduolys, o 2016/2017 metų sezonas „MF“ kolektyvui prasidėjo blogai. Kaip baigę, taip ir pradėję medikai startavo pralaimėdami visas 6 pirmojo etapo grupės rungtynes. Sekančiame etape turnyrinę padėtį ir žaidimą kiek pagerinusi komanda prasibrovė į TOP16 etapą, tačiau ten vidutiniu 32,67 taško skirtumu nusileido „Broliams Šaunuoliams“, „Negeriems“ ir „TG Sokol“.

Iškritę į „mažosios taurės“ turnyrą studentai rankų nenuleido ir pateikė nemažą staigmeną. Šio turnyro ketvirtfinalyje 78:57 ir 71:52 buvo įveikti etatiniai prizininkai „KK Alkani“. Įdomu tai, kad tai buvo vienintelis pastarosios komandos sezonas, kai ji nepateko į „mažosios taurės“ finalinį ketvertą. Po puikių pergalių „MF“ žaidėjai įgijo pasitikėjimo, o tai leido netik demonstruoti gerą krepšinį, tačiau ir juo pasimėgauti. Komandos debiutantas Julius Ščipokas (23,13 tšk., 5,13 rez. perd., 21,80 naud. bal.) šią komandą vedė į priekį, puikiai organizavo atakas ir per labai trumpą laiką pakėlė jos akcijas. Šalia puikaus, aukšto lygio įžaidėjo atsiskleidė dar keli anksčiau rezultatyvumu neišsiskyrę studentai. Įdomu ir tai, kad tai buvo pirmasis sezonas „MF“ komandos sezonas, kai ji savo rotacijoje neturėjo aukštų „centrų“.

„Mažosios taurės“ turnyro pusfinalyje „MF“ po labai įdomios ir atkaklios kovos pralaimėjo 57:60 „TG Sokol“, kuriai prieš tai TOP16 grupėje buvo nusileista 79:100. Bronziniame finale studentai ilgai vargo prieš „Zarasus“, tačiau geras ketvirtas kėlinys (23:11) leido medalių dalybas baigti pergale 53:38.

Apetitas auga bevalgant, o stebuklingai sezoną išgelbėję medikai vėl pasileido į naujus nuotykius. Prieš 2017/2018 metų sezoną, kuriame „MF“ keliavo iki finalo ketverto ir ten, deja, liko be nieko, ekipoje atsirado naujų gero lygio žaidėjų, didesnė rotacija ir lygiaverčiai keitimai daugelyje pozicijų gerokai pakėlė studentų akcijas. Visgi finalo ketverte komanda perdegė, jam ji nebuvo pasiruošusi psichologiškai. Pusfinalyje „Broliams Šaunuoliams“ pralaimėta 51:64, rungtynėse dėl bronzos 43:52 „Ginio Pajėgoms“.

Įdomus faktas ir tai, kad į ketvertuką patekusi komanda pagal pelnomus taškus (63,10 vid.) nepateko net į pirmą lygos 10-tuką (12 vieta).

Prieš šio sezono startą komandos sudėtyje nematyti po 8 taškus rinkusio Karolio Jonuškos bei vos kartą aikštelėje pasirodžiusio Lino Jakimavičiaus. Tai lyginant su tuo, kad komandoje šį sezoną nematysime rezultatyviausio bei naudingiausio komandos praėjusio sezono žaidėjo Juliaus Ščipoko, yra menki praradimai. Įžaidėjas, rinkęs po 15,57 taško ir labai smarkiai prisidėjęs prie „MF“ žygio į finalo ketvertą, išvyksta iš Lietuvos, o kuo jį deramai pakeisti, studentai kolkas nerado. Turėdami savo rotacijoje Julių Ščipoką studentai galėjo žaisti drausmingai, sistemingai ir protingai. Lyderį bent jau vienam sezonui praradusi „MF“ šį sezoną tikrai nedemonstruos tokio gero komandinio krepšinio kaip 2017/2018 metų sezono finiše.

Įžaidėjo vaidmens dažniau turės imtis labiau pats atakuoti mėgstantis Benediktas Jonuška arba praėjusį sezoną per daug neišsiskyręs Simonas Krasauskas. Ši pozicija yra labai svarbi, gerokai susilpnėjusi komanda turi rasti pastiprinimą, galbūt lygos atradimu taps ekipos naujokas Matas Drukteinis.

Atakuojančių gynėjų ir lengvųjų krašto puolėjų grandyje „MF“ išlaikė visus svarbiausius ir jau patikrintus savo karius. Gražvydas Mockus, Domantas Želvys, Tomas Balčius bei Dominykas Stankevičius – visi jie praėjusį sezoną rinko vidutiniškai bent 7 taškus. Prieš praėjusį sezoną daug buvo tikėtasi iš pastarojo puolėjo, tačiau Dominykas Stankevičius sužaidė žemiau savo galimybių. Gal šis sezonas atletiškam ir neblogai žaidimą skaitančiam vaikinui bus proveržiu į lygos žvaigždes?

Nuodėmė būtų nepaminėti gynyboje daug juodo darbo atliekančių Mindaugo Brusoko bei Andriaus Misiūros. Šie du puolėjai rezultatyvumu išsiskiria retai, tačiau gerai kovoja dėl atšokusių kamuolių ir mėgsta žaisti kietą kontaktinį krepšinį. Abu jie savo komandai atkovoję vidutiniškai bent po 5 kamuolius per dvikovą buvo tarp 5 geriausių „MF“ kovotojų dėl atšokusių kamuolių. Šis žaidimo komponentas prieš daugelį varžovų ūgio persvaros neturinčiai komandai yra labai svarbus.

Komandoje liko ir Kristijonas Česas, kuris kolkas sunkiai randa vietą komandos žaidimo schemose. Šį sezoną jam teks konkuruoti ne tik su anksčiau išvardintais ekipos draugais, tačiau ir su keliais ekipos naujokais. Į komandą atvyksta lygos debiutantas Andrius Jaruševičius bei praėjusį sezoną „KK Alkanų“ ekipoje praleidęs Tautvydas Palaima.Šis puolėjas 2017/2018 metų sezone rinko po 4,45 taško ir atkovodavo po 3,18 atšokusio kamuolio. Po pertraukos ekipoje vėl matysime atakuojantį gynėją Donatą Garjonį. Šis krepšininkas 2014/2015 metų debiutiniame sezone dvitaškius metė 50,98% taiklumu, tritaškius, kuriuos metė dažniau nei dvitaškius, realizuodavo 33,33% taiklumu ir iš viso rinko po 10,31 taško. Donato Garjonio sugrįžimas gali būti svarbus sezono akcentas, tuo labiau, kad daugiau kaip 15 taškų, kuriuos rinko Julius Ščipokas,kažkas turės kompensuoti. Jei to padaryti nepavyks, „MF“ greitai atsiras tarp nerezultatyviausių lygos ekipų.

Kai „MF“ atsisveikino su 200 cm ūgio lygos blokuotų metimų karaliumi Vaidu Vaičiuliu, didžiausia atsakomybė krito ant Pauliaus Andrijausko pečių. Šis tvirtai sudėtas mobilus aukštaūgis kartais prisirenka bereikalingų asmeninių pražangų, tačiau yra agresyvus tiek gynyboje, tiek puolime. Nemažą vaidimenį vėl turės ir praėjusį sezoną lygoje debiutavęs Edvinas Sparvelis, šis aukštaūgis mėgsta kietą žaidimą baudos aikštelėje, tačiau, kaip parodė kelios praėjusio sezono rungtynės, sugeba pataikyti ir iš toli. Visgi šių dviejų aukštaūgių produktyvumas neretai priklausydavo nuo Juliaus Ščipoko. Gynėjas puikiai įvertindavo situaciją, sužaisdavo du prieš du, arba įvesdavo kamuolį ant ūselio. Tam, kad šie žaidėjai efektyviai žaistų, būtinas geras ryšys su ekipos gynėjais. Trečias komandos aukštaūgis, 192 cm ūgio Juozas Jarašūnas, nėra tas žaidėjas, kuris gali vesti komandą į priekį, todėl jo vėl lauks epizodinis vaidmuo. „Centras“ vengia kontaktinio krepšinio, o būtent aktyvios kovos,yapč baudos aikštelėje kovojant dėl kiekvieno kamuolio, yra visos komandos vizitinė kortelė. „MF“ priekinė linija turės ir vieną naujoką – Adomą Bieliauską.

Prognozė (6 vieta po reguliaraus sezono): „MF“ šį sezoną pradės be Juliaus Ščipoko, o tai didelis studentų praradimas. Šis žaidėjas, komandoje praleidęs porąmetų radikaliai pakeitė jos žaidimo braižą, medikai žaidė drausmingiau, protingiau ir gražiau. Gynyboje komanda niekam ir toliau nenusileis kovingumu, didelis noras bei geros atletinės daugelio žaidėjų savybės padės kompensuoti ir ūgio, ir svorio trūkumą. Studentų „centrai“ ir puolėjai yra mobilūs, todėl gali gintis net prieš varžovų gynėjus. Gynyboje studentai šį sezoną problemų išvengs, tačiau puolimas nebus toks, kokį įpratome matyti. Ar gali komanda kovoti dėl vietos ketvertuke bent po reguliaraus sezono, vertinti dar per anksti. Ši komanda patenka į grupę tų, kurios gali tiek sėkmingai kilti aukštyn, tiek greitai nusileisti žemyn.

„KK Alkani“: Etatiniais SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS „mažosios taurės“ finalo ketverto dalyviais tapę alkani šeštajam savo sezonui surikiavo labai įdomų ir dėl aukščiausių vietų pakovoti galintį kolektyvą.

„KK Alkani“ per penkerius metus taip ir nelaimėjo „mažosios taurės“, tačiau šį sezoną kova dėl jos neturėtų būti Prano Šarkos kuruojamos komandos siekiamybė. Kovą dėl mažosios lygos taurės buvę lygos vidutiniokai finale pralaimėjo 2014, 2015 ir 2018 metų pavasariais, 2016 metais komanda liko trečia. Fiasko komanda patyrė vos kartą, kai 2016/2017 m. sezoną „mažosios taurės“ ketvirtfinalyje ją su žemėmis sumaišė „MF“ studentai, laimėję abi šio etapo dvikovas vidutiniu 20-ties taškų skirtumu.

Praėjęs sezonas „KK Alkaniems“ buvo vienas iš geresnių, tiesa, net ir sudėtyje turint Deimantą Pavlovskį, nėra lengva tapti „mažosios taurės“ turnyro nugalėtojais. Gynėjas žaidė gerai, tačiau komanda pripažino principiniais varžovais jau tapusios „O.P.A.“ jėgą (69:62). „KK Alkaniems“ pagalius į smarkiau riedėti galinčius ratus dažnai kišo maža žaidėjų rotacija.

Kas buvo praėjusį sezoną yra istorija, tačiau galima trumpam prisiminti, kad rankomis su Deimantu Pavlovskiu sukirtę „KK Alkani“ 2017/2018 metų sezone pralaimėjo tik rimtoms, aukščiausius tikslus sau kėlusioms ekipoms, kelios dvikovos buvo pralaimėtos tik po pratęsimų.

„KK Alkani“ pateko tarp 10-ties naudingiausių bei rezultatyviausių lygos komandų, o tai faktas, kalbantis pats už save.

Šeštą sezoną „KK Alkani“ pradės savo sudėtyje turėdami mažiau žaidėjų nei jų turėjo prieš metus, o tai reiškia, kad sezono metu Pranas Šarka, atsiradus poreikiui, dar ieškos naujokų arba į komandą stengsis susigrąžinti kurį nors iš jau matytų veidų.

Po praėjusio sezono komandoje neliko 5 žaidėjų, kurie žaidė po 1-3 rungtynes, taip pat bent jau sezono starte į sudėtį neįtraukas ekipos senbuvis Kęstutis Juonys (praėjusį sezoną žaidė 20 rungtynių) bei Aurimas Gudavičius, kuris į komandą buvo grįžęs po pertraukos. Į „MF“ persikėlė po 4,45 taško ir 3,18 atk. kam. per dvikovą rinkęs Tautvydas Palaima.

„KK Alkani“ tarpsezonį išsaugojo abu savo įžaidėjus ir puolimo lyderius Deimantą Pavlovskį bei Paulių Cinelį. Šie atitinkamai po 28,00 ir 17,27 taško praėjusį sezoną rinkę gynėjai drauge sužaidė vos porą kartų. Paulius Cinelis šiose rungtynėse buvo savo paties šešėlyje, rinko po 6 taškus ir atliko po 2 rezultatyvius perdavimus. Abu žaidėjai ekipai labai svarbūs, todėl komandai bus būtina ieškoti būdų, kaip juos kuo efektyviau išnaudoti žaidžiančius kartu.

Šalia ryškiausių komandos žvaigždžių gynėjų grandyje dar matysime Ovidijų Kriaunaitį bei Gytį Mackevičių. Abu „KK Alkanų“ šio sezono naujokai yra jau žaidę SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE. Gytis Mackevičius su „KK Išjunk šviesą“ per tris sezonus laimėjo sidabro, aukso ir bronzos medalius, o Ovidijus Kriaunaitis praėjusį sezoną anksti subyrėjusiai „Išvien“ rinko po 17,75 taško. Tiesa, jam „KK Alkanų“ komandoje tikriausiai nepavyks išmesti vidutiniškai po 16,50 metimo iš žaidimo.

Jeigu kuris nors iš keturių nominalių gynėjų negalės padėti komandai, šią grandį reikės sustiprinti.

Lengvojo krašto pozicijoje „KK Alkani“ vėl turės dvi patikrintas opcijas. Praėjusį sezoną po 12,69 taško rinkęs bei 33,33% tritaškių sumetęs Romuald Zemlianskij yra patikimas metikas, o Kristijonas Klečkauskas (9,94 tšk., 9,53 atk. kam.) yra žymiai efektyvesnis gynyboje, geriau kovoja dėl atšokusių kamuolių bei gali gintis prieš trijų pozicijų žaidėjus. Turėdama du naudingai 12,23 ir 15,06 naud. balai (2017/2018 m.) žaisti galinčius ir pakankamai patirties turinčius puolėjus „KK Alkani“ gali prisitaikyti prie bet kokių varžovų gynybos schemų.

Aukštaūgių grandį sudarys puolimą ties tritaškiu išplėsti galintys Pranas Šarka ir Mindaugas Zalatoris bei praėjusį sezoną puolime per daug neišsiskyręs, tačiau gynyboje jėgos po krepšiu pridėjęs Karolis Marcinkus. Komandoje liko ir kovingasis juodadarbis Vytautas Dzindulis. Pastarasis puolėjas praėjusį sezoną baigė fiksuodamas 6,06 taško ir 7,94 atkovoto kamuolio vidurkius. Visgi sezono finišas puolėjui buvo liūdnas, „mažosios taurės“ pusfinalio rungtynėse jam buvo prakirstas antakis, o finalinėse, po susidūrimo su varžovu, jam lūžo raktikaulis.

Komandoje šį sezoną matysime ir už „BC Kibirus“ ne vieną sezoną žaidusį 204 cm ūgio „centrą“ Rolandą Bajorą. Aukštaūgis „KK Alkaniems“ jau yra talkinęs kituose turnyruose. Praėjusį sezoną, kuris jam nebuvo pats geriausias, Rolandas Bajoras SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE rinko po 16,33 taško, atkovodavo 8,75 atšokusius kamuolius ir fiksavo 17,58 efektyvumo balų vidurkį.

Prognozė (4 vieta po reguliaraus sezono): Jei Prano Šarkos surinkta sudėtis iš popieriaus persikels ir į aikštelę, skirtingų komandų lyderiais būvę žaidėjai ras bendrą kalbą bei pažabos savo ego, „KK Alkani“ pagaliau nežais „mažosios taurės“ finale! Ši komanda dabar yra verta daugiau, gal net ir vietos tarp keturių pačių geriausių sezono komandų. „KK Alkani“ šį sezoną bus vieni iš rimčiausių pretendentų į „didžiosios taurės“ finalo ketvertą. Deimantas Pavlovskis, Paulius Cinelis, Rolandas Bajoras ir daugelis kitų gali pagaliau nuvesti komandą į jai dar nerėgėtas aukštumas. Potencialas didelis, tačiau jį reikės tinkamai išnaudoti.

„Zarasai“: Ežerų krašto atstovams šis sezonas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE bus jau ketvirtas. Trys pirmi buvo labai panašūs, o visus juos įvertinti vienu teiginiu galima taip – „Zarasai“ galėjo geriau. Komandai koją dažniausiai pakišdavo svarbių žaidėjų traumos arba trumpos, tačiau labai blankios atskirų rungtynių atkarpos.

Debiutinį sezoną (2015/2016 m.) „Zarasai“ laimėjo 11 dvikovų ir patyrė 9 nesėkmes, o aštuntfinalyje garbingai priešinosi (81:89) čempionų titulą gynusiai „KK Išjunk šviesą“. „Zarasai“, nusileidę vėliau 3 vietą „didžiosios taurės“ turnyrę iškovojusiai komandai, palūžo ir beviltiškai „mažosios taurės“ ketvirtfinalyje pasirodė dvikovose su „KK Alkanais“ (38:67 ir 54:72).

Sekantį sezoną „Zarasai“ iš 19-kos rungtynių laimėjo septynias, nukeliavo į „mažosios taurės“ finalo ketvertą, tačiau ten patyrė dvi nesėkmes. Pusfinalyje dramatiškai 52:53 pralaimėta „Tores“ vyrams, o kova dėl mažosios bronzos –38:53.

Antrąjį „Zarasų“ sezoną dėl sunkios kojos traumos praleido Evaldas Mackevičius, traumų turėjo ir dar keli svarbūs žaidėjai.

Praėjusio sezono finišas prie ežerų vaikystę praleidusiems vyrukams buvo toks pats, kaip ir prieš metus, „Zarasai“ vėl liko ketvirti „mažosios taurės“ turnyre. Komandai pusfinalio rungtynių pabaigoje (48:54) nepavyko apsiginti nuo lemiamus taškus „KK Alkaniems“ rinkusio Deimanto Pavlovskio, o mažajame finale nuo pralaimėjimo „BC Kibirams“ (79:81) neišgelbėjo net sezono dvikovą sužaidęs Kęstutis Bagdanavičius (30 taškų, 13/20 metimai, 28 naud. balai.).

Praėjusį sezoną „Zarasai“ laimėjo 63,16 procentus visų žaistų rungtynių, o jų pralaimėjimų serijos apsiribodavo dviem iš eilės pralaimėtais mačais. Sezono finiše komandos krepšininkai buvo liūdni, tačiau emocijoms nurimus galėjo reziumuoti, kad trečias sezonas nebuvo prastas. Tiesa, ne vienas svarbus komandos žaidėjas žaidė žemiau savo galimybių ribų.

Ekipos puolimo lyderiu kiek netikėtai tapo atletiškas combo gynėjas Evaldas Mackevičius. Prieš tai vykusį sezoną dėl kojos traumos praleidęs žaidėjas „Zarasams“ rinko po 13,74 taško, o jo taiklūs metimai ne kartą ekipą gelbėjo sunkiomis minutėmis.

Į aikštelę po kojos traumos veržėsi ir „centras“ Eimantas Leipus, rinkęs po 9,91 taško bei 7,55 atkovoto kamuolio. Dar vienas labai atletiškas „Zarasų“ krepšininkas sezono starte sužaidė vos vieną dvikovą, o vėliau prie komandos vėl prisijungė tik po žiemos švenčių.

Tai vos du žaidėjai, kurie spindėjo energija ir sužaidė tikrai neblogai, likę etatiniai komandos lyderiai Miglius Dambrauskas, Andrius Predkelis ar Kęstutis Bagdanavičius stipriau atrodė tik pavienėse sezono rungtynėse, rezerviniai žaidėjai pasirodė dar blogiau.

Kęstutis Bagdanavičius pirmavo ekipoje pagal naudingumo balus (14,83) ir atkovotus kamuolius (8,08), tačiau jo pasirodymas 2017/2018 metų sezoną nuvylė. Šis krašto puolėjas yra vertinamas dėl savo kovingumo ir jau yra užsitarnavęs gerą vardą tarp sostinės mėgėjų krepšinio komandų, tačiau kovodamas už savo krašto ekipą „Zarasus“ kartais atrodo per daug vangus, tarytum eitų lažą arba dirbtų darbą, kurio nekenčia. Visgi reikia tikėtis, kad šis meistras dar tars savo žodį ir ne kartą lems savo ekipos pergales.

Pokyčių „Zarasų“ stovykloje per pusmetį nedaug ir jie visiškai neesminiai. Kraštiečių komandoje neliko vos kelias dvikovas epizodiškai žaidusio Martyno Slavinsko bei dar penkių žaidėjų, kurie taip ir nepasirodė nė vienoje 2017/2018 metų sezono dvikovoje. Vietoje jų atvyko Aivaras Karla. Gynėjas tikriausiai taps jauniausiu (24 m.) šio sezono ekipos žaidėju, nebent naujas ekipos vadovas Salvijus Ragėnas sostinėje suras krepšinį žaisti galinčių jaunesnių kraštiečių.

Komandos puolimas toliau suksis apie Evaldo Mackevičiaus ir Andriaus Predkelio duetą. Abu gynėjai gali ir organizuoti, ir užbaigti atakas. Nuo jų sportinės formos ir nusiteikimo smarkiai priklauso tai, kaip sužaidžia likę komandos draugai. Lygiaverčio pakeitimo šiems žaidėjams „Zarasai“ neturi, todėl bent vieno netektis būtų rimta problema. Deividas Maconka, Salvijus Ragėnas, Vytautas Mackevičius ar Martynas Mičiūnas aikštelėje gali atlikti tam tikras užduotis, tačiau, kaip parodė trys sezonai, vargu, ar kažkada deramai sugebės pavaduoti savo svarbiausius gynėjus. Vos kartą praėjusį sezoną iššovė ir ekipos lengvasis krašto puolėjas Arvydas Breidokas.

Labai solidžiai bendrame lygos kontekste atrodo ežerų krašto atstovų priekinė linija, kurią sudaro Eimantas Leipus, Minglius Dambrauskas, Andrius Steponavičius bei jau plačiau aptartas Kęstutis Bagdanavičius. Gynybines užduotis prireikus išpildyti gali ir Mantvidas Blinstrubas, tačiau savo puolimo arsenalu jis toli gražu neprilygsta nė vienam iš savo konkurentų dėl gausesnio žaidimų minučių kiekio. Turėdama didelį gerų žaidėjų pasirinkimą „Zarasų“ komanda atskirose rungtynėse gali naudoti skirtingus penketukus ir taip paslėpti savo trūkumus bei išryškinti privalumus.

Būtinai reikėtų paminėti, kad abu svarbiausi komandos gynėjai linkę užsižaisti su kamuoliu, todėl aukštaūgiai dažnai taškus renka atsikovoję kamuolį puolime. Geresnio ryšio tarp mažiukų ir didelių ketvirtajame sezone reikėtų geresnio, kitaip vėl kalbėsime, kad „Zarasai“ galėjo geriau.

Prognozė (8 vieta po reguliaraus sezono): Komanda išlaikė branduolį, o surinkusi į rungtynes visus geriausius savo žaidėjus ji turėtų labai šaunų startinį penketuką bei vieną kitą solidų keitimą. Tiesa, neaišku, kokią sportinę formą šį sezoną pasieks lyderiai. Praėjusį sezoną „Zarasai“ retai klydo, tačiau prasčiausiai per tris metus atakavo iš žaidimo. Dvitaškių ir tritaškių pataikymo procentai buvo žemiausi nuo 2015/2016 m. sezone įvykusio komandos debiuto lygoje. Šį žaidimo komponentą pagerinę ir traumų išvengę „Zarasai“, ketvirtajame sezone gali taikytis į gana aukštas vietas, bent jau 6-8 vieta po reguliaraus sezono neturėtų stebinti. Jeigu vyrai nesistengs, greitai atsidurs bent keliais laipteliais žemiau.

„BC Ponai“: Tai viena iš vėliausiai prie SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS prisijungusių ekipų. „BC Ponų“ debiutas praėjusį sezoną buvo paženklintas dviem pergalėmis per 13-ka susitikimų. Vos kelis labiau patyrusius žaidėjus turėję ponai 2017 metų gruodį įveikė 60:57 vienam sezonui į lygą užsukusią „Juoda-Balta“, o 2018 metų vasarį pasiekė ir kolkas skambiausią savo istorijoje pergalę, kai 79:60 sutriuškino lygos senbuvius „Tores“.

Debiutinio sezono startas „BC Ponams“ buvo sunkus, trys pirmos dvikovos pralaimėtos vidutiniškai 26,33 taško skirtumu, tiesa, komanda greitai padarė išvadas ir likusius 8 pralaimėjimus patyrė gerokai mažesniais skirtumais. Komandai smarkiai trūko patirties ir didesnės koncentracijos gynyboje, tai lėmė, kad 6 pralaimėjimus ji patyrė viso labo 3-8 taškų skirtumais.

„BC Ponai“ tobulėjo, augo ir šį sezoną jau bus pasirengę pasirodyti žymiai geriau. Tiesa, įsitvirtinti tarp 8 geriausių sezono ekipų lygos antrokams dar per anksti. Komandai reikia taikliau atakuoti iš toli, geriau kovoti dėl atšokusių kamuolių (praėjusį sezoną ji buvo antra nuo galo pagal šį rodiklį) bei išvengti vaikiškų klaidų skirstant kamuolį. Tai trys svarbiausi žaidimo elementai, kuriuos turėtų labiau akcentuoti šios ekipos žaidėjai antrajame savo sezone.

Po praėjusio sezono „BC Ponų“ aprangą toliau vilkės ryškus komandos lyderis Karolis Žibutis. Šis priekinės linijos žaidėjas 2017/2018 metų sezoną komandai rinko po 17,82 taško, 6,82 atkovotus kamuolius ir net 17,27 naudingumo balus. Ne kartą ekipą sunkiais momentais į priekį traukęs krepšininkas pataikė 62,07% dvitaškių bei 40,74% tolimų metimų, tai yra dėmesio verti skaičiai.

Be lyderio, kuris pateko tarp 20-ties naudingiausių praėjusio sezono lygos žaidėjų, ekipoje liko dar penki krepšininkai, ant kurių dažniausiai laikėsi visas komandos puolimas.

„BC Ponai“ savo gretose šį sezoną vėl neturės tikro vidurio puolėjo, tačiau, turėdami Karolį Žibutį ar 35,71 procentų taiklumu debiutinį sezoną tritaškius realizavusį 197 cm ūgio Tadą Orentą, bus pakankamai pavojingi perimetre ir nestokos mobilumo. Puolėjų ir pusiau „centrų“ liniją be jau paminėtų svarbiausių šios pozicijos žaidėjų sudarys lygoje kojas jau apšilęs Tadas Kaminskas bei vienintelis naujas komandos aukštaūgis Danielius Krištaponis. Jeigu bent vienas iš jų atskiromis rungtynių atkarpomis deramai pavaduos starto penketuko žaidėjus, „BC Ponai“ į priekį žengs bent mažyti žingsnelį.

Solidesnio ir stabilesnio žaidimo „BC Ponai“ 2018/2019 metų sezone turėtų tikėtis iš Vytenio Žvinio bei Luko Kontrimavičiaus, kuriems praėjęs sezonas nesusiklostė taip, kaip iš jų tikėjosi ekipos draugai. Be šių žaidėjų komandos puolėjų ir atakuojančių gynėjų pozicijas užpildys net keturi „BC Ponų“ naujokai. Tiesa, neįpusėjus sezonui mes tikrai nežinosime, kokios realios naudos ekipai duos mėgėjų krepšinyje dar mažai žinomi Tomas Janušauskas, Martynas Samuilovas, Lukas Žalkauskas bei Stepas Rudnickas.

Įžaidėjo pozicijoje matysime du naujus veidus. Jei iš jaunojo Emilio Žvinio didesnės paramos „BC Ponams“ tikėtis dar per anksti, tai už savo konkurentą dėl žaidimo minučių 6 metais vyresnis Lukas Ušinskas jau debiutiniame sezone gali tapti svarbiu rotacijos žaidėju. Jo pagrindinė užduotis bent jau sezono starte bus užtikrinta žaidimo kontrolė bei kiek įmanoma didesnė pagalba likusiems po praėjusio sezono aikštelės generolams. Tadas Burmonas ir Lukas Beržinskas praėjusį sezoną buvo pakankamai rezultatyvūs, atitinkamai rinko po 7,54 ir 10,11 taško bei pateko tarp keturių daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusių komandos žaidėjų.

Prognozė (12 vieta po reguliaraus sezono): „BC Ponai“ po debiutinio sezono išlaikė visus savo lyderius, bent keli naujokai turėtų deramai, o gal net geriau pakeisti išvykusius. Komanda, dėdama pirmą žingsnį į mėgėjų krepšinį, daugelyje rungtynių buvo konkurenciga, todėl kažko panašaus iš jos lauksime ir dabar. Lygoje šį sezoną žais 5-6 komandos, kurių „BC Ponai“ neįveiks net ir sužaidę kone idealias rungtynes, tačiau, varžantis su likusiomis 6-7, iš lygos antrokų bus galima laukti pergalių. Visgi būna atvejų, kai sekantį sezoną po debiutinio komandas ištinka krizė ir jų žaidimo bei rezultatų kreivė krenta žemyn. „BC Ponai“ turi puikų šansą progresuoti, tačiau negalime atmesti ir tokio varianto, kad šis sezonas komandai bus velniškai sunkus, o pergalių skaičius nebus didesnis nei praėjusį (dvi pergalės). Šią komandą galima įvardinti kaip viso šio sezono juodąjį arkliuką.

„RRKK&Bendorėliai“: Komanda, kuri pirmąjį sezoną vadinosi tiesiog „RRKK“ SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE debiutavo prieš 2015/2016 metų sezoną. Krepšinio mėgėjams gerai žinomą žaidėją Vidą Braziulį į „RRKK“ priviliojęs vadovas Raimundas Umbrasas tikėjosi visai kitokių rezultatų, tačiau lygos debiutantai greitai tapo patrankų mėsa.

Vidas Braziulis debiutinėse rungtynėse, kurias „RRKK“ pralaimėjo 52:77 „O.P.A.“ komandai pelnė 29 taškus, tačiau tai buvo jo pirmos ir paskutinės, bent jau kol kas, rungtynės SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE.

Vėliau žaidusi be krepšininko, apie kurį turėjo suktis visas puolimas, ekipa pralaimėjo tris iš eilės dvikovas 41-65 taškų skirtumu. Toks sezono startas demoralizavo daugelį lygos debiutantų. Pirmajame reguliaraus sezono etape „A“ grupėje žaidę „RRKK&Bendorėliai“ galiausiai 13-kos ekipų grupėje šoktelėjo iki 11 pozicijos, kai po dramatiškos kovos 54:48 palaužė „KK Izi-Pacanai“ bei, nesulaukę varžovų, šventė pergalę 20:0 be kovos prieš „KK Žalias Oras“.

„KK Žalias Oras“ malonės bei sunkios pergalės prieš visas sezono dvikovas vidutiniu 42,17 taško skirtumu pralaimėjusius „KK Izi-Pacanus“ pakako, kad „RRKK&Bendorėliai“ patektų į antrą etapą. Jame lygos debiutantai toliau buvo bėgiojančiu taikiniu aukštesnių pozicijų siekusiems varžovams.

Per 17 dvikovų vos viena pergalė prieš vieną iš blogiausių visų laikų lygos ekipų – toks buvo pirmasis Raimuno Umbraso suburtos ekipos pirmasis startas.

Panašiai kaip „RRKK&Bendorėliai“ startavusios komandos dažnai nuleidžia rankas ir išsiskirsto, tiesa, būna ir išimčių, pavyzdžiui „ŠKK Šnapiai“ praėjusį sezoną žaidė finale, nors savo egzistenciją pradėjo kaip nuolatiniai autsaideriai. Tiesa, tokius šuolius dažniausiai lemia sudėties selekcija, o ne tų pačių žaidėjų milžiniškas progresas.

Iš 20-ties žaidėjų, kurie bent kartą žaidė 2015/2016 metų sezone, antrajame Raimundas Umbrasas pasiliko aštuonis žaidėjus, iš kurių ryškesnį įspūdį pirmajame sezone paliko tik gynėjas Svajūnas Sakalys, „RRKK&Bendorėliams“ rinkęs po 16,50 taško, 9,25 atkovoto kamuolio ir 13,75 naudingumo balus.

Antrąjį sezoną komanda pradėjo atnaujinusi sudėtį, pasipildžiusi keliais tikrai pajėgiais žaidėjais, tačiau rezultatai vėl buvo prasti, nors komanda, lyginant su debiutiniu sezonu, jau buvo konkurencingesnė. „RRKK&Bendorėliai“ laimėjo tris kartus, du kartus 38:34 ir 48:42 buvo įveiktas „Meridianas“, kartą 65:53 „BC Kibirai“. Pergalė prieš gerokai pajėgesnę komandą pridėjo pasitikėjimo ir iš likusių sezono rungtynių Bendorėlių atstovai smarkiau pralaimėjo vos kartą.

Raimundo Umbraso suburta komanda antrajame, kaip ir debiutiniame, sezone išbandė 20 žaidėjų. Pamažu ėmė formuotis ketvirtą sezoną pradedančios ekipos branduolys, tiesa, lyderis Kristupas Bratikas, komandoje pirmavęs pagal visus svarbiausius statistikos rodiklius, nepasiliko dar vienam sezonui. Ilgai 2016/2017 metų sezone komandoje neužsibuvo ir kažkada garbės Panevėžio „Lietkabelio“ marškinėlius užsivilkti turėjęs Edgaras Tkačenka (sužaidė dvi rungtynes, per kurias rinko po 10,50 taško). Svarbų vaidmenį vaidimo Šarūnas Jankauskas bei Renaldas Barauskas, kurie pateko tarp trijų naudingiausių komandos žaidėjų, sužaidusių daugiau nei po dvi dvikovas.

Prieš trečiąjį sezoną „RRKK&Bendorėlių“ komanda vėl pergrupavo savo pajėgas. Branduolys išliko, tačiau atsirado ir ne vienas naujas bei labai svarbus rotacijos žaidėjas. Valdas Vyšniauskas, debiutavęs komandoje pirmavo pagal pelnomus taškus (14,71) bei naudingumo balus (7,00), o Mindaugas Guoba atkovodavo daugiausiai atšokusių kamuolių (6,18). Trečiąjį sezoną, skirtingai nei du pirmuosius, komanda neišbandė 20-ties žaidėjų ir apsiribojo 12-ka. Net 10 iš jų dalyvo bent 10-tyje dvikovų.

Tai, kad žaidėjai nebuvo keičiami kaip kojinės ir galėjo geriau pažinti vienas kitą aikštelėje, iškart davė geresnių rezultatų. Tiesa sezono startas vėl nieko gero nežadėjo. „RRKK&Bendorėliai“ pateko į gana pajėgią grupę, visų pergalių, kurias galėjo, nesusirinko. Komanda 61:56 įveikė „Lentvarį“, tačiau pralaimėjo 45:48 „BC 97”.

Antrajame etape neteko kautis su TOP8 reguliaraus sezono ekipomis, tačiau 4 pergales per 6 dvikovas pasiekę Bendorėlių atstovai įsižaidė, įsibėgėjo ir labiau pasitikėdami savo galimybėmis įsiveržė į TOP16 etapą. Už „RRKK&Bendorėlių“ nugaros liko net daugiau patirties turinčios „Tores“ bei „KK NoName – VR Kambarys.lt“ ekipos.

TOP16 etape „RRKK&Bendorėlių“ varžovais buvo „ŠKK Šnapiai“, „Ginio Pajėgos“ bei „Zarasai“ todėl nenuostabu, kad komandos pasirodymas čia baigėsi trimis pralaimėjimais. Visgi žaidimas atskiromis rungtynių atkarpomis buvo aukšto lygio, nors daugelis pastebėjo, kad pajėgiausios ekipos prieš Bendorėlių atstovus dažnai nesistengia gynyboje.

Į neregėtas aukštumas pakilusią „RRKK&Bendorėlių“ klubą „mažosios taurės“ ketvirtfinalyje greitai ant žemės nuleido „KK Alkani“, laimėję 80:50 ir 74:67. Šio etapo rungtynės komandinio krepšinio šalininkams turėjo atverti akis. „RRKK&Bendorėlių“ komandinė gynyba nebuvo pajėgi atlaikyti varžovų lyderio kirčių. Deimantas Pavlovskis rinko po 38,00 taškus, atkovojo po 11 atšokusio kamuolio ir dar atlikdavo po 9 rezultatyvius perdavimus.

Geriausią sezoną per trejus metus turėjusi komanda pateko tarp keturių geriausių sezono ekipų pagal baudos metimų taiklumą (62,03%) ir tai vos vienas rodiklis, leidęs atsirasti tarp 10-ties geriausių 2017/2018 metų sezono komandų.

„RRKK&Bendorėliai“ praėjusį sezoną savo komandos istorijoje taikliausiai metė baudos metimus bei tritaškius, rinko daugiausiai taškų, atkovodavo daugiausiai atšokusių kamuolių, atlikdavo daugiausiai rezultatyvių perdavimų, rečiausiai klydo nors pagal šį rodiklį visų komandų kontekste vis dar atrodė prastai. Komanda turėjo mažiau žaidėjų, galinčių prasiveržti ir pelnyti taškus iš po krepšio, tai atsiliepė ir kritusiam jų dvitaškių metimų taiklumui.

Ketvirtas komandos sezonas jau netrukus, o jo laukia devyni vyrai, kurie komandoje buvo ir pernai. Komandos sudėtyje vėl galima matyti 197 cm ūgio naujoką Marių Kalytį, kurio debiuto buvo laukiama jau praėjusiame sezone. Vietoje kelių jokio vaidmens neturėjusių ir komandą palikusių žaidėjų į rotaciją bandys įsilieti įžaidėjas Tadas Plečkaitis, 205 cm ūgio aukštaūgis Augustinas Stropus bei atakuojantis gynėjas Karolis Lentinas.

Kiek komandai papildomos energijos bei naudos suteiks kiekvienas iš jų, nuspėti sunku, tačiau aišku viena –bent du iš jų tikrai aikštelėje bus geresni už savo pirmtakius. Karolis Lentinas gali sėkmingai rinkti taškus, būti naudingas gynyboje bei pasižymi pakankamai gera kova dėl atšokusių kamuolių. Ūgio deficitą baudos aikštelėje kompensuos Augustinas Stropus, aukštesnių lygų patirties turintis krepšininkas sėkmingai gali išnaudoti savo ūgį, rinkti taškus, kamuolius bei blokuoti varžovų metimus. Visgi jo galimybes sėkmingai kovoti su geriausiais šio sezono lygos aukštaūgiais reikėtų vertinti labai atsargiai.

Prognozė (13 vieta po reguliaraus sezono): „RRKK&Bendorėliai“ savo ketvirtą sezoną pradės išsaugoję visus svarbiausius praėjusio sezono žaidėjus, o tai leidžia tikėtis, kad komandinio krepšinio gijos bus supintos žymiai greičiau. Šį sezoną lygoje startuoja mažiau komandų, o tai radikaliai keičia pergalių bei pralaimėjimų svorį. Jeigu tokio kalibro komandos kaip ši nori siekti aukštesnių tikslų, ji turi ne tik įveikti panašaus pajėgumo komandas, tačiau įgelti ir vienai kitai prieš sezoną įvertintai geriau. Komanda gali žaisti gerai, tačiau iki šio sezono jai vis dar trūko stabilumo, patirties ir geresnės koncentracijos. Tai, kad komanda ne visada sėkmingai reguoja į tai, kas vyksta aikštelėje, neadekvačiai vertina arbitrų sprendimus, parodo, kad jos didžiosios pergalės dar prieš akis. Šis sezonas Raimundo Umbraso kuruojamai komandai vėl nebus lengvas – ji skęs arba kils į viršų. Kartelė užkelta į viršų, žinant, kad Bendorėlių atstovai ne visada susitvarko su įtampa, yra linkę perdegti, neleidžia jai prognozuoti aukštesnių pozicijų.

„Meridianas“: Patirties stoka mėgėjų krepšinyje skųstis negalintys „Meridiano“ vyrai SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE startuos trečiąjį sezoną. Pirmąjį (2016/2017 m.) komanda laimėjo 12,50 procentų žaistų dvikovų, antrąjį sekėsi žymiai geriau (2017/2018 m.). Laimėta - 38,46 procentai sezono kovų.

Prie komandos šuolio labiausiai prisidėjo praėjusį sezoną lygoje debiutavęs Aurimas Špiliauskas (19,60 tšk. vid.), po kelių sezonų pertraukos sekmadieniais parketą vėl trypęs Mindaugas Žilionis (10,10 tšk. vid.) ir po 14,14 taško rinkęs Rolandas Mikšta. Apie šiuos tris žaidėjus dažniausiai ir sukosi komandos atakos.

„Meridianas“ – brandi komanda, didžioji dalis ekipos žaidėjų jau sulaukę 30-ties, todėl naujovių komandos žaidime laukti bus sunku. Tokio amžiaus vyrai daugiau dėmesio skiria karjerai, šeimoms, atžaloms ir per treniruotes, kaip prieš 10 ar 15 metų, neišsimeta bent pusės100-to metimų, tai labai atsiliepia jų taiklumui bei bendrai fizineibūklei. Vyresnių žaidėjų trūkumai greitai išryškėja, kai tenka kautis su jaunesniais bei greičiau bėgti galinčiais varžovais.

Komandos sudėtyje pokyčių galima sulaukti, tačiau jų tikrai nebus tiek daug, kad „Meridiano“ ekipos veidas ir žaidimo braižas per vieną ar kelias savaites pasikeistų radikaliai. Patyrę krepšinio mėgėjai vėl dažnai remsis tolimais metimais, kiek leis jėgos stengsis agresyviai gintis bei tokiu būdu sieks susikurti progų kontratakoms. Kai komanda kausis su varžovais, kuriuos tikrai gali įveikti, daug priklausys nuo to, kokie žaidėjai bus įmesti į kovą. Komanda popieriuje turi ilgą suolą, tačiau bent jau praėjusį sezoną daugiau nei 7 žaidėjus per 13-ka dvikovų rotacijoje panaudojo vos šešis kartus.

Prieš trečią sezoną „Meridianas“ išsaugojo visą branduolį, kuris drauge žaidžia jau ilgiau nei penkerius metus, visgi tam tikrų pokyčių bei rokiruočių matysime ir gynėjų, ir aukštaūgių grandyse.

Gynėjų liniją sudarys komandoje likę Darius Burbulys, Deimantas Martinkėnas, Skirmantas Ketvirtis, Robertas Davidovičius, Mindaugas Žilionis, Simonas Fergelis bei Justas Grubevičius. Prie šio gausaus vyrų būrio prisijungs praėjusį sezoną su „Juoda-Balta“ kolektyvu lygoje debiutavęs Darius Stankevičius. Visgi kontraktas su praėjusį sezoną tik po 4,65 taško rinkusiu gynėju bus labai nedidelis „Meridiano“ tarpsezono laimėjimas, nes komanda savo sudėtyje bent sezono pradžioje neturi Laisvūno Ričkaus bei Rolando Mikštos, kurie praėjusį sezoną buvo tarp labiausiai puolime suspindėjusių komandos žaidėjų. Gynėjų, kurie gali kelti nuolatinę paniką varžovų stovyklai, šį sezoną,atrodo,bus mažiau.

Tarp lengvųjų krašto puolėjų, registruotų 2018/2019 metų sezono kovoms matome dvi pavardes. Tomas Eitmanavičius yra daugiau gynybinio plano žaidėjas, o Aurimas Špiliauskas aiškiai išreikštas ekipos puolimo lyderis. Šis velniškai patyręs žaidėjas tikriausiai praleis daugelį reguliaraus sezono rungynių, o jo lankomumas tiesiogiai koreliuos su komandos rezultatais.

Praradimus gynėjų grandyje „Meridianas“ šį sezoną bandys kompensuoti gausesnėmis aukštaūgių pajėgomis. Po praėjusio sezono komandą paliko vos kartą aikštelėje pasirodęs Vytautas Ostrauskas. Šis patyręs beveik 2 metrų ūgio veteranas padėtų komandai siekti aukštesnių tisklų, tačiau jo komandos sudėtyje nėra. Ekipa išsaugojo Darių Valinską ir Martyną Gudmaną, su kuriais siejamos daugiau gynybinės užduotys. Abu kartu šie krašto puolėjai praėjusį sezoną metė 22 metimus iš žaidimo, realizavo vos du. Prie jų pridėkime vos kartą, kaip ir Darius Valinskas, aikštelėje pasirodžiusį Luką Volkavičių ir galėsime daryti išvadą, kad praėjusį sezoną „Meridiano“ priekinė linija puolime laikėsi vos ant vieno žaidėjo pečių. Tas vienas, kuris nenuvylė, yra komandoje likęs Vytautas Kumetaitis. „Centras“ rinko po 7,20 taško ir atkovodavo po 10,20 atšokusio kamuolio bei pagal pastarąjį rodiklį užtikrintai pirmavo savo ekipoje.

Skyles baudos aikštelėje, kurių buvo visada, šį sezoną bandys užlopyti trys naujokai. Komandą papildė 197 cm ūgio vidurio puolėjas Ovidijus Juonys, už „Meridianą“ kituose turnyruose jau žaidęs sunkusis kraštas Mantas Zubrickas bei RKL patirties turintis 196 cm ūgio Almantas Stankevičius. Šis puolėjas ne vieną sezoną gynė Radviliškio KK „Radviliškis-ŠSPC“ komandos garbę. Galima spėti, kad būtent jis bus produktyviausiai šį sezoną žaisiantis „Meridiano“ naujokas.

Prognozė (11 vieta po reguliaraus sezono): Praėjusį sezoną „Meridianas“ pralaimėjo kelias rungtynes kuriose galėjo tikėtis sėkmės, o tai pakišo koją siekiant vietos kitame etape. Šį sezoną lygoje startuoja mažiau komandų, todėl, norint judėti aukštyn, reikės kone idealiai sužaisti dvikovas su komandomis, kurioms sezono starte taip pat neprognozuojamas šviesiausias rytojus. Jeigu „Meridianas“ į kiekvieną dvikovą žygiuos kaip į mūšį, kurį reikia laimėti ir išnaudos tolimus metimus, šią komandą pavasarį pagaliau galime išvysti kovojančią dėl SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS apdovanojimų, tiesa kolkas tik dėl „Mažosios taurės“. Trečią sezoną pradedanti komanda yra vienaiš sunkiausiai prognozuojamų šiosezono ekipų, ji gali pasirodyti ir labai gerai, ir labai prastai. Daug priklausys nuo to, kiek komandai padės svarbiausi jos krepšininkai, kaip jiems pagelbės kiti. Kas aišku jau dabar – „Meridianas“ privalės dažniau žaisti galva nei kojomis. Visgi tai viena vyriausių pagal bendrą komandos žaidėjų amžių šio sezono ekipų.

„Šaras sugriovė Marčėlą“: Viena iš trijų komandų, kuriai šis sezonas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE bus antrasis. Jauna komanda lygoje debiutavo praėjusį rudenį, o surinkusi jauną bei energingą sudėtį puosėlėjo viltis kovoti dėl aukščiausių pozicijų, tačiau galiausiai sezonas virto pasivažinėjimu amerikietiškais kalniukais. „Šaras sugriovė Marčėlą“pasirodė prasčiau nei tikėjosi ar buvo laukta. Prastų rezultatų pasekmė – prastas daugelio žaidėjų rungtynių lankomumas.

2017/2018 metų sezono eigoje komandos sudėtyje vienu ar kitu momentų figūravo daugiau nei 25-kių žaidėjų pavardės, 19-ka iš jų bent kartą žengė į aikštę. Pasirinkimas buvo didelis, tačiau bent pusėje debiutinio sezono dvikovų dalyvavo vos 7 žaidėjai. Šie trys skaičiai kuo puikiausiai parodo, kad „Šaras sugriovė Marčėlą“ tapo viena iš prasčiausiai į mačus besirenkančia visų laikų lygos komandų.

Debiutinį sezoną marčiulioniukaipradėjo užtikrinta pergale 98:56 prieš vėliau subyrėjusią bei lygą palikusią „Išvien“, o pirmą pralaimėjimą patyrė 2017 m. gruodžio 10 d., kai po labai įdomios kovos 51:61 pralaimėjo dvikovą „Negeriems“. Į rungtynes, kuriose sprendėsi pirmojo etapo grupės nugalėtojų klausimas lygos naujokai atvyko turėdami 6 nepralaimėtų rungtynių seriją.

Į pajėgiausių komandų aštuntuką prasibrovusi komanda antrajame etape turėjo įjungti aukštesnę pavarą, tačiau to nepadarė, priešingai, komanda išsibalansavo, pateko į duobę,tai lėmė tris iš eilės pralaimėjimus vidutiniu 23,67 taško skirtumu. Nors pralaimėta buvo geroms komandoms, dvi iš jų („ŠKK Šnapiai“ bei „Ginio Pajėgos“) po kelių mėnesių lipo net ant prizininkų pakylos, „Šaras sugriovė Marčėlą“ vaikinų pasirodymai šiose dvikovose buvo nuviliantys. Jauna ir greitai žaisti galinti komanda rinko vos daugiau nei po 62 taškus.

Tai, kad jaunimas nebuvo pasiruošęs antrojo etapo startui ir galėjo visas tris dvikovas sužaisti geriau, buvo galima pamatyti 2018 metų vasario pradžioje. „Šaras sugriovė Marčėlą“ susikaupė, užsivedė, pasipildė motyvacijos atsargas bei išplėšė fantastišką pergalę 69:68 prieš „Brolius Šaunuolius“. Būsimus čempionus praėjusį sezoną be marčiulioniukų įveikė tik „Ginio Pajėgos“ bei „TG Sokol“.

Atsitiesusi komanda sekančiose trijose rungtynėse buvo kovinga ir aikštelėje pagaliau demonstravo tą žaidimą, kuris kėlė jos akcijas prieš artėjantį sezono finišą. „TG Sokol“ komandai apmaudžiai buvo pralaimėta 57:61, „O.P.A.“ ir „Negerų“ kolektyvus pavyko įveikti vidutiniškai 3,5 taško skirtumu. Abi šios dvikovos sunkios, tačiau jaunimas bandė įrodyti, kad yra vėl pasirengęs kautis su visais. Prieš lygos senbuvius („Negerų“ komandą buvo laimėta 85:83) „Šaras sugriovė Marčėlą“ sužaidė net du pratęsimus, kol galiausiai pribaigė kartą ekipą jau įveikusį varžovą.

Per 7 antrojo etapo dvikovas tris svarbias pergales pasiekę „Šaras sugriovė Marčėlą“ krepšininkai reguliarųjį sezoną baigė ketvirti. Žaidimas ir nusiteikimas nevisada buvo tinkamas, tačiau komanda prieš svarbiausias sezono kovas turėjo kuo puikiausias startines pozicijas.

Į TOP16 etapo „B“ grupę be lygoje debiutavusios ekipos pateko „MF“, „BC Kibirai“ bei po kaulelį reguliaraus sezono metu jau išnarplioti „Negeri“.

Pirmosioms TOP16 etapo rungtynėms jaunimas nusiteikė rimtai, buvo registruota net 10 žaidėjų, tačiau galiausiai teko pripažinti 56:60 „MF“ komandos pranašumą. Kiek netikėtai pralaimėjimu „BC Kibirams“ 59:62 šį etapą pradėjo ir „Negeri“, todėl abiejų grupės favoritų nesėkmės į „B“ grupę inešė netik daugiau sumaišties, bet ir intrigos.

Mačas tarp „Negerų“ bei „Šaras sugriovė Marčėlą“ abiems komandoms buvo labai svarbus, tačiau to pastaroji ekipa visiškai neįvertino į kovą mesdama vos du pagrindinius rotacijos žaidėjus. „Negeri“ rungtynes pradėjo užtikrintai ir jau po pirmo kėlinio pabėgo 26:11, po trijų kėlinių jaunuoliai po aikštelę jau bėgiojo nuleidę galvas patyrę mėgėjų krepšinio vilkai juos talžė 80:24. Pralaimėta buvo 51:97 ir po šio smūgio komanda 2017/2018 metų sezoną taip ir neatsikėlė. Į sekančią dvikovą komanda nesurinko penkių atletų, taip leisdami „BC Kibirams“ įsirašyti techninę pergalę rezultatu 20:0.

Po fiasko patirto TOP16 etape jaunuoliai galėjo reabilituotis „mažosios taurės“ turnyro ketvirtfinalyje, tačiau čia jų laukė rimtai nusiteikusi „O.P.A.“. Būsimi „mažosios taurės“ savininkai pirmą dvikovą laimėjo 72:55, todėl atsakomosiose rungtynėse marčiulioniukaiturėjo laukti stebuklo arba bandyti jį sukuti patys.

„O.P.A.“ smarkiai rizikavo į kovą prieš 9 žaidėjus rotacijoje turėjusį varžovą surinkdama tik starto penketuką. Jaunimas kibiai gynėsi, bandė „senukus“ spausti ir nuvaryti nuo kojų. Galiausiai kelis kartus vos iniciatyvos nepraradusi „O.P.A.“ atsilaikė ir patyrė nesėkmę tada lygią pergalei 5 taškų skirtumu (57:62).

Tik pavienėse rungtynėse geriausius savo žaidėjus turėjusi „Šaras sugriovė Marčėlą“ 2017/2018 metų sezone pagal pelnomus taškus (64,50) liko aštunta, nors dažniausiai iš jaunų žaidėjų sudarytos komandos didesnių problemų turi gynyboje. Jei ne kelios rezultatyvios dvikovos, bendras komandos vidurkis būtų buvęs dar žemesnis. Kaip bebūtų, per 18 dvikovų 70 taškų riba buvo peržengta vos tris kartus. Kartą, kai buvo žaisti du pratęsimai.

Komanda prastai metė dvitaškius (42,05%) ir net baudos metimus (58,24%), labai prastai kovojo dėl atšokusių kamuolių, o pagal perimtus kamuolius (6,22) sugebėjo aplenkti vos vieną ekipą iš 24.

Tiesa, „Šaras sugriovė Marčėlą“ per dvikovą suklysdavo tik po 8,39 kartus ir pagal šį rodiklį tapo 2017/2018 metų sezono lygos lydere.

Komanda aukštu (30,83%) procentu taiklumu realizavo tritaškius, kurie sudarė net 43 procentus visų metimų iš žaidimo. Šį sezoną komandoje nežais, o trenerio funkciją atliks rezultatyviausias (19,94 tšk.) praėjusio sezono klubo žaidėjas Mantas Pigaga. Šis patikimas metikas praėjusį sezoną per rungtynes iš toli atakuodavo daugiau nei po 11-ka karto, o jo paleisti tritaškiai sudarė net 35 procentus visų marčiulioniukų tolimų metimų. Be Manto Pigagos šį sezoną ekipos puolimo stilius turėtų keistis radikaliai. Tai, kad puolėjas neįtrauktas į šio sezono sudėtį, yra vienas iš didžiausių, jei ne pats didžiausias, komandos nuostolių. Dar pakankamai jaunas žaidėjas karjeros nebaigė, tačiau didesnį prioritetą skirts kitoms krepšinio lygoms, o radęs laisvo laiko buvusiems bendražygiams bandys nupiešti vieną kitą derintį ant lentos.

Be Manto Pigagos į 2018/2019 metų sezono sudėtį bent jau kolkas neįtraukti 8 praėjusį sezoną bent epizodiškai žaidę žaidėjai, rimtu nuostoliu taip pat galima laikyti Dovydo Sakalniko praradimą. Šoklus, vis dar tobulėjantis ir iki galo neapdirbtas krepšinio deimantas šį sezoną debiutuos RKL A divizione. Praėjusį sezoną jaunai komandai jis rinko po 12,71 taško bei lygiai tiek naudingumo balų. Jeigu šis atletiškas puolėjas toliau sunkiai dirbs, pridės raumenų, tikriausiai jo laukia šviesi ateitis, kaip ir be jolikusių „Šaras sugriovė Marčėlą“ vyručių, jei tik jie dažniau lankysis rungynėse.

Kalbant apie komandos popierinę sudetį, ji leidžia tikėtis, kad iš klaidų pasimokiusi komanda bus konkurenciga kovoti netik dėl 4 vietos po reguliaraus sezono, tačiau ir dėl bilieto į finalo ketvertą.

Įžaidėjo pozicijoje bus Petras Jasiūnas ir Dainius Oželis. Du vikrūs, veržlūs ir kibūs atakų organizatoriai esant reikalui aikštelėje galintys sėkmingai žaisti kartu. Praėjusį sezoną Petras Jasiūnas rinko po 11,27 taško, atlikdavo po 6,07 rezultatyvius perdavimus ir buvo tuo žaidėju, apie kurį sukasi daugelis ekipos atakų. Dainius Oželis praėjusį sezoną lygoje debiutavo sezono antroje pusėje ir per keturias rungtynes rinko po 10,25 taško (4,25 rez. perd.). Gynėjas reguliaraus sezono metu nesužaidė penkių privalomų rungtynių, todėl savo bičiulių krachą buvo priverstas stebėti iš šalies. Jo akyse buvo matyti apmaudas, kad sezono pirmą dvikovą jis sužaidė tik 2018 metų vasarį. Šį sezoną startavęs anksčiau jis su Petru Jasiūnu sudarys jauną, tačiau vieną iš pavojingiausių „1“ pozicijos žaidėjų porą visoje lygoje.

Atakuojančių gynėjų pozicijoje prieš antrąjį sezoną yra du epizodiniai praėjusio sezono žaidėjai (Deivis Juršėnas ir Thomas Tumosa), gerai pasidarbavęs pernai Aistis Lemežis (7,42 tšk., 32% tritaškių) bei du pajėgūs naujokai Nojus Vaikšnoras bei Linas Einikis. Abu jie turi žaidimo rimtesnėse lygose patirties, todėl smarkiai pasikeisti turinčios ekipos žaidimo schemose tikrai nebus pėstininkais.

Iš puolėjų po praėjusio sezono komandoje liko penki: Svajūnas Matulėnas, Benas Lastauskas, Edgaras Alechnovičius, Paulius Tebeliškis bei Paulius Jasinskas. Praėjusį sezoną atitinkamai po 11,83 ir 9,13 taško rinkę Paulius Tbeliškis bei Edgaras Alechnovičius buvo pastebimi netik puolime, tačiau atliko ir daug juodo darbo gynyboje. Tvirtai sudėti puolėjai gali stabdyti varžovų lyderius, o jų meistriškumas „Šaras sugriovė Marčėlą“ komandai pasitarnaus ir naujajame sezone. Su užduotimis prie savojo krepšio pagirtinai 2017/2018 metų sezoną tvarkėsi ir Paulius Jasinskas per rungtynes sugriebdavęs vidutiniškai po 6,36 atšokusius kamuolius.

Vos pora rungtynių praėjusį sezoną sužaidė Svajūnas Matulėnas (10 tšk. vid.), kuris su ekipos naujoku Renaldu Blažiu gali suteikti jai papildomų rotacijos opcijų. Šiems žaidėjams reiks pasistengti, visgi Mantą Pigagą bei Dovydą Sakalniką nėra pati lengviausia užduotis.

„Centro“ pozicijoje toliau rungtyniaus 204 cm ūgio Danielius Kopūstas. Praėjusį sezoną 5,77 taško ir 7,15 atkovoto kamuolio vidurkius fiksavęs aukštaūgis kaip ir visa komanda praėjusį sezoną viso savo potencialo neatskleidė. Sausio mėnesį Danielius Kopūstas turėjo dviejų rungtynių atkarpą, kai rinko po 14,50 taško bei atkovodavo 12,50 atšokusio kamuolio taip surinkdamas po 17 naudingumo balų. Tose rungtynėse jis pataikė 5 tolimus metimus iš 14 bei sėkmingai įrodinėjo, kad gali varžovų gynybą bausti tolimais metimais. Iš šio žaidėjo,kaip ir iš likusių jo komandos draugų, antrajame sezone reikėtų laukti solidesnio žaidimo.

„Šaras sugriovė Marčėlą“ prieš antrąjį sezoną į savo sudėtį įtraukė ir antrą vidurio puolėją, o juo tapo 198 cm ūgio tvirtai sudėtas vaikinas Justas Adamonis. Praėjusį sezoną į sudėtį dėl aukštesnio meistriškumo limito nepatekęs „centras“ turi aukštesnio lygio rungtynių patirties, 2016/2017 metų sezone jam teko vilkėti ir Trakų „TonyResort“ ekipos žaidusios RKL lygoje marškinėlius. Su Justo Adamonio atvykimu turėtų būti siejamas geresnis „Šaras sugriovė Marčėlą“ kolektyvo žaidimas baudos aikštelėje tiek po savuoju, tiek po varžovų krepšiu.

Prognozė (5 vieta po reguliaraus sezono): Jei komandos valdymą į savo rankas perėmęs Petras Jasiūnas ras būdų motyvuoti savo ekipos draugus, kad jie gausiau rinktųsi į kiekvienas 2018/2019 metų sezono rungtynes,„Šaras sugriovė Marčėlą“ gali pasiekti aukštų rezultatų. Visgi kol sezonas nepersiris į antrąją pusę, apie šios komandos galimybes garsiai kalbėti neverta. Ambicijų ir noro reabilituotis netrūks, tačiau tai dar labai jauna komanda ir iš jos laukti galima visko.