Krepšinio lyga Vilniuje - krepsinistau.lt
Bendraukime skype    facebook zaideju_birza
Prisijungti
Registruotis
Interviu su Deimantu Pavlovskiu.

Ne vieną mėgėjų ekipą į finalo ketvertą praėjusį sezoną atvedęs gynėjas tapo tikru Vilniaus miesto krepšinio lygų deimantu. Noro save išbandyti „Nacionalinėje krepšinio lygoje“ (NKL) nestokojantis žaidėjas krepšiniui skiria didžiąją  dalį savo laisvalaikio. Interviu su krepšinio visuomenei puikiai pažystamu Deimantu Pavlovskiu.

Apie pirmą pažintį su krepšinio kamuoliu ir moksleivių krepšinį.

Deimantai, kada pradėjai žaisti krepšinį?

Krepšinį pradėjau žaisti, kai man buvo maždaug 10 metų.Vis dar puikiai prisimenu, kaip prisižiūrėdavau Alleno Iversono highlit‘ų ir eidavau su draugais į kiemą tiesiog gerai praleisti laiką.

Gal pameni, kur atlikai pirmąjį savo metimą?

Tikrai pamenu! Mano pirmasis metimas buvo atliktas dar Aušros darželyje-mokykloje per kūno kultūros pamoką. Deja, bet pirmas metimas nebuvo taiklus.

Ar prieš pasirinkdamas krepšinį esi lankęs kitų sporto šakų treniruotes ar būrelius?

Deja, ne. Tačiau kartu su krepšiniu yra tekį lankyti ir plaukimo būrelį. Taip pat visada norėjau išbandyti savo jėgas regbyje, bet tuo metu nebuvo tokios galimybės.

Kokią bendrojo lavinimo mokyklą lankei?

Iki penktos klasės mokiausi „Aušros“ mokykloje. Nuo 5 klasės pradėjau lankyti Vilniaus Gabijos gimnaziją, kurią sėkmingai ir pabaigiau.

Ar buvai pavyzdingas mokinys?

Nemeluosiu ir pasakysiu, kad tikrai toks nebuvau. Nevengdavau ir pamokų praleisti, neatlikti namų darbų, atsikalbinėdavau. Kitaip tariant, buvau neklaužada.

Kokioje pozicijoje žaidei būdamas moksleivis?

Žaidžiau sau įprastoje įžaidėjo/atakuojančio gynėjo pozicijoje. Kiek prisimenu visą savo gyvenimą buvau neaukšto ūgio, todėl nebuvau pakeitęs savo žaidimo pozicijos  ir nemanau,  kad tai reikės daryti ateityje. Tai jau įaugę į kraują.

Tikriausiai esi žaidęs savo mokyklos rinktinėje? Kokie pasiekimai?

Taip. Už Gabijos mokyklos rinktinę žaidžiau 4 metus. Dideliais pasiekimais mokyklos sporte pasigirti negalėčiau. Galbūt tik užimta 4 vieta Manijos turnyre, kuriame kovoje dėl bronzos medalių vienu tašku pralaimėjome Mykolo Biržiškos mokyklos mokiniams.

Ar iš tų vaikinų, su kuriais tau teko žaisti mokyklos rinktinėje, kuris nors žengė į profesionalų krepšinį?

Taip ir netgi ne vienas. Margiris Normantas ir Arnas Beručka šiuo metu atstovauja Perlą-MRU NKL pirmenybėse, o Karolis Lukošiūnas ir Dainius Oželis žaidė už Lietuvos Ryto dublerius Eurolygos jaunimo turnyruose. Jie visi tikrai yra aukšto meistriškumo žaidėjai.

Krepšinio pagrindus gavai „Sostinės krepšinio mokykloje“ (SKM), kokie treneriai tave treniravo? Kuris buvo pirmasis?

Visą laiką SKM‘e mane treniravo du treneriai. Tai  - Andrius Čerškus ir Justas Jankauskas. Jei tiksliai prisimenu, mano pirmasis treneris buvo Andrius Čerškus.

Ar tavo karta „Sostinės krepšinio mokyklai“ (SKM) iškovojo kokių nors trofėjų?

Deja, ne... Labai stengėmės, bet vis kažko pritūkdavo.

Gal gali paminėti kelias ryškiausias savo komandos tų laikų žvaigždes?

Tuometinės komandos žvaigždės neabejotinai buvo Gediminas Povilauskas, Vygantas Starkus ir Tadas Kundrotas. Taip pat vienu metu prie komandos buvo prisijungęs ir Justinas Gečas.

Daug jaunų krepšinio mokyklų auklėtinių yra bandę (bando) laimę krepšinį ir mokslą derinti JAV, ar būdamas moksleivis neturėjai planų vykti už Atlanto?

Iš tiesų turėjau. 9-10 klasėje buvo galimybė išvykti mokytis į Teksaso valstijoje esančią mokyklą, bet tuo metu nusprendžiau pasilikti gyventi Lietuvoje kartu su savo šeima.

Gal prisimini, kokia mėgėjų komanda pirmoji tave pakvietė į savo gretas? Kaip sekėsi? Kas buvo treneris ar komandos vadovas?

Pirmoji megėjų komanda, kuri mane pakvietė buvo Microdis. Dabar ši komanda yra žinoma kaip Kažkur-Matyti. Iki šiol esu labai dėkingas komandos vadovui ir treneriui Juliui Bliūdžiui, kad pasikvietė mane į savo komandą ir padėjo padėti pirmuosius žingsnius megėjų krepšinyje. Pirmasis sezonas buvo išties sunkus, nes teko žaisti su vyrais, tačiau greitai apsipratau ir tapo daug lengviau ir sekėsi kur kas geriau.

Deimantas Pavlovskis tris sezonus gynė Anykščių KKSC – „Volupis“ komandos garbę trečioje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje (RKL).

„Regionų krepšinio lygos“ (RKL)  Anykščių KKSC – „Volupis“ komandoje praleidai tris sezonus, trumpai papasakok, kaip patekai į šią ekipą, ką davė tau kaip krepšininkui šie trys Anykščių klube praleisti metai.

Į šią ekipą patekau per Vaidą Indriliuną, kuris, susisiekęs su Anykščių treneriu ir vadovu, suorganizavo peržiurą. Treniruotėse pasirodžiau gerai ir man buvo pasiūlyta pasilikti visam sezonui. O Anykščių klube praleisti trys metai man davė daug ne tik kaip krepšininkui, bet kaip ir žmogui. Pamačiau daug miestų ir miestelių, susipažinau su galybę naujų žmonių, patyriau daug nuotykių ir tiesiog nuostabiai praleidau laiką. Taip pat per šiuos metus supratau, kad norint tapti profesionaliu krepšininku reikia įdėti labai daug darbo ir pastangų.

Kokių asmeninių ar komandinių titulų esi iškovojęs trečioje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje?

Pradedant nuo komandinių pasiekimų, tai vienintelis ir pats svarbiausias titulas būtų iškovota antroji vieta RKL B divizione. Šis laimėjimas leido Anykščių komandai pakilti vienu laipteliu aukščiau – į RKL A divizioną. O baigiant asmeniniais pasiekimais, tai per visus šiuos trejus metus, praleistus Anykščių ekipoje, yra tekę keletą kartų laimėti geriausio savaitės žaidėjo titulą.

„Regionų krepšinio lygoje“ (RKL)  teko žaisti A ir B divizionuose, ar smarkiai skiriasi komandų pajėgumas?

Mano manymu ne itin skiriasi. B diviziono komandos sparčiai tobulėja, kviečiasi stiprius žaidėjus ir yra labiau orientuotos į rezultatus. Mano manymu, dar po kelerių metų lygis tarp šių divizionų išsilygins. Tai yra labai naudinga pačiai RKL lygai ir visiems žaidėjams, kurie nori žaisti aukštu lygiu.

Ar populiarus krepšinis Anykščiuose? Daug žiūrovų susirenka į namų rungtynes?

Krepšinis Anykščiuose yra populiarus, tačiau keista, kad to nebuvo matyti mūsų namų rungtynėse. Žiūrovų ateidavo nemažai, bet jų tikrai galėdavo ateiti ir daugiau. Mes buvome tikrai nebloga komanda ir mūsų varžybos visada būdavo įdomios.

Kaip atrodydavo tavo dienotvarkė 2015/2016 metų sezone, kai vykdavo RKL rungtynės Anykščiuose arba tekdavo vykti į išvykos dvikovas?

Dienotvarkė būdavo labai paprasta. Atsikeldavau anksti ryte ir visada, nepriklausomai nuo išvykimo iš Vilniaus laiko, stengdavausi pasidaryti lengvą metimų treniruotę. Tada grįždavau namo –pavalgydavau, susidėdavau visus reikalingus daiktus, pasikraudavau visas susiekimo priemones ir belaukdamas pažiūrėdavau kokį nors serialą arba filmą. O susiradęs darbą biure dienotvarkę dar supaprastinau - pabaigęs darbus sėsdavau į mašiną ir lėkdavau i varžybas.

RKL praleidai tris sezonus, kiekvienais metais demonstravai vis geresnius statistinius rodiklius. Ar per tą laiką gavai pasiūlymų ir aukštesnių lygų klubų vadovų (vadybininkų)?

Taip, yra tekę sulaukti įvairiausių pasiūlymų žaisti įvairiose komandose. Labai smagu, kai tavo sunkų darbą įvertina kitų komandų vadovai ar treneriai. Tai skatina dar labiau stengtis.

Ką galėtum pasakyti apie bendrą šios lygos lygį – ar jis skiriasi nuo pajėgiausių Vilniaus miesto mėgėjų lygų?

Bendras RKL lygis yra aukštas ir džiugu, kad kasmet jis vis kyla. Lyginti skirtumą tarp RKL ir stipriausių Vilniaus miesto mėgėjų lygų yra be galo sunku, nes tiek Vilniuje, tiek RKL yra daug gerų žaidėjų ir komandų. Drįsčiau teigti, jog RKL lygis šiuo metu yra šiek tiek aukštesnis vien dėl didesnės žaidėjų įvairovės.

Apie mėgėjų krepšinį, titulus ir sunkiausiai sustabdomus oponentus

Per savo karjerą esi žaidęs daugelyje sostinės mėgėjų krepšinio lygų, esi gynęs ne vienos komandos garbę. Kokie didžiausi tavo komandiniai ir asmeniniai pasiekimai?

Didžiausias komandinis pasiekimas yra auksas VMKS A lygoje su MRU, sidabro medaliai VMKS A lygoje su Volfas Engleman ekipa. Taip pat iškovotas sidabras RKL B divizione su Anykščių komanda. Niekas, išskyrus mus pačius, tą sezoną mumis netikėjo. Asmeninio negalėčiau išskirti, nes kiekvienas iškovotas rezultatyviausio ar naudingiausio žaidėjo titulas yra vienodai svarbus ir reikšmingas.

Kažkas paskaičiavo, kad praėjusį sezoną (2015/2016 m.) žaidei 12-koje lygų (turnyrų, čempionatų). Ar tai tiesa?

Deja, bet tai netiesa. Praeitą 2015/2016 sezoną iš tiesų žaidžiau per 14 čempionatų. Tikriausiai dar kokias  1-2 lygas esu primiršęs. Žinoma, šis skaičius yra be 3x3 turnyrų. Būtų sunku suskaičiuoti.

Praėjęs sezonas tavo atstovaujamoms komandoms ir tau asmeniškai buvo labai sėkmingas. Ar 2015/2016 metų sezoną laikai geriausiu savo karjeroje?

Taip. Galiu drąsiai teigti, kad per mano neilgą karjerą šis sezonas buvo geriausias tiek komandiniais rezultatais, tiek asmeniniais pasiekimais. Norėdamas pakartoti arba pagerinti šio sezono rezultatus turėsiu įdėti dar daugiau darbo ir pastangų.

Kaip pavyko pasirinkti komandas, kurios kad ir kur mėgėjų lygose ar turnyruose bežaistų visur patekdavo tarp 4 geriausių?

Labai paprastai. Pašnekėdavau su komandos vadovais ir pasiklausdavau kokie yra komandos tikslai sezone .Visada norėdavau prisijungti prie ko stipresnės komandos kuri taikosi i aukso medalius ,tad nesumeluosiu pasakydamas ,kad visos komandos turėjo geras sudėtis ir prieš man prie jų prisijungiant. Tad man prisijungus tiesiog įjungdavome aukštesnę pavarą ir patekdavome į stipriausiųjų ketvirtuką.

Deimantas Pavlovskis moka išsirinkti laiminčias komandas? Ar dėl jo jos tampa laiminčiomis?

Manau, kad abu variantai. Kaip jau minėjau, visos komandos, prie kurių prisijungiau šį ar praeitą sezoną, buvo gerų sudėčių, tačiau joms vis kažko pritrūkdavo. Labai tikiuosi ir viliuosi, kad aš buvau tas žmogus, kuris padėjo komandoms perlipti tam tikras kliūtis ir sezono gale pasidabinti įvairiausios prabos medaliais.

Žaidei skirtingose komandose, kaip pavykdavo suderinti prioritetus, kai dubliuodavosi tų komandų rungtynės?

Buvo labai daug faktorių, į kuriuos reikėdavo atsižvelgti.  Pirmenybe nuolat buvo A ir RKL lygos. Jų varžybos nesidubliuodavo, tad nebuvo sunku jas suderinti, o visoms kitoms lygoms reikėdavo sau iškelti tokius klausimus: kokia tai lyga, ar stiprūs varžovai, ar darys kokią nors įtaką turnyrinėje lentelėje, galbūt tai principinės varžybos; atsakius į šiuo klausimus ir pasitarus su komandų vadovais, beveik viską pavykdavo suderinti. Žinoma, pasitaikydavo ir neteisingų sprendimų, bet tai neišvengiama, kai žaidi daugiau nei keliose lygose.

Mėgėjų krepšinyje žaidi ne vienerius metus, kaip Vilniuje pasikeitė mėgėjų krepšinis nuo tų laikų, kai Deimantas Pavlovskis debiutavo mėgėjų lygoje?

Viskas pasikeitė iš pat pamatų. Atsirado itin didelis lygų pasirinkimas, dėl to padidėjo ir komandų skaičius Vilniuje, o su jomis atėjo ir gerų žaidėjų desantas. Ppakilo žaidimo lygis visuose Vilniaus mėgėjų divizionuose ir lygose. Viskas tapo ranka pasiekiama, statistika, naujienos, varžybų aprašymai, interviu ar net tiesioginės vaizdo transliacijos su geriausiais savaitės ar mėnesio epizodais. Kai tik pradėjau žaisti mėgėjų lygose, šios idėjos dar tik buvo plėtojamos, tad smagu, kad iš arti mačiau, kaip jos buvo įgyvendinamos. Taip pat teisėjų darbo kokybė itin pakilo. Vilniuje atsirado begalė gerų teisėjų, turinčių aukštą kvalifikaciją, jie vertinami ir visos Lietuvos mastu. Viskas apsivertė 180 laipsnių ir viskas tik į gerąją pusę, džiugu, nes, manau, Vilniaus mėgėjų lygis ir lygų organizuotumas šiuo metu yra geriausias visoje Lietuvoje. Nereikia užmigti ant laurų ir tobulėti toliau.

Šį sezoną gynei skirtingų ekipų garbę, ne visoms pavyko žengti lemtingus žingsnius čempionų titulo link, ko trūko toms komandos, kurios netapo čempionėmis?

Manau, kad mums tiesiog pritrūkdavo sėkmės arba šalto kraujo, nes talento tikrai buvo į valias. Kartais įkrisdavome į gilią duobę ir nesugebėdavom iš jos išlipti, nors likdavo dar daug laiko, pridarėm nebūdingų ir kvailų klaidų. Esame prametę LABAI daug lengvų metimų, kai nuo varžovų prasileidom aibę „lempų“. Su kiekvienu finalu žaidėjai įgauna vis daugiau patirties ir net neabejoju, kad kitą sezoną jie jau bus pasiruošę, kad net ir sėkmė, ir minėti metimai varžovams nepadės.

Esi daugelio komandų lyderis, renki daug taškų ar tai pastebėję varžovai skiria papildomą dėmesį tavo gynybai?

Taip, esu pastebėjęs, kad ir kokioje lygoje ar komandoje žaisčiau, mane gins geriausias arba vienas iš geriausių priešininkų komandos gynėjų. Bandys visiškai atkirsti nuo kamuolio arba dvigubins gynybą, spaus per visą aikštelę. Retkarčiais, net pats stebiuosi, kaip gerai jie yra išanalizavę mano žaidimą ir žino visas mano silpnąsias ir stipriąsias vietas. Tai verčia tobulėti, pridėti naujų judesių ir stiprinti silpnąsias vietas. Dabartiniame krepšinyje norint būti naudingu savo komandai nebeužtenka rinkti daug taškų, todėl visada reikia ieškoti būdų, kaip nustebinti savo gynėją, kai tau „juoda“ diena.

Ar galėtum įvardinti kelis varžovų komandų žaidėjus, prieš kuriuos mėgėjų lygose tau žaisti sunkiausia?

Yra labai daug žaidėjų, prieš kuriuos sunku žaisti ir labai sunku atrinkti ar išskirti juos. Kadangi esu gynėjas, tai pirmieji žaidėjai, kurie šauna į galvą yra Laurynas Kirlys ir Evaldas Rastenis. Abu žaidėjai yra aukšto lygio. Gerai valdo kamuolį, gali be jokių sunkumų pelnyti taškus ar sudiriguoti komandos puolimą, gerai išmano krepšinį ir žino, ką reikia daryti norint padovanoti savo komandai pergalę. Jie taip pat yra stiprūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tai dar labiau apsunkina galimybes gintis ar pulti. Smagu, kad pavyko šiuos du puikius gynėjus aplenkti kovoje dėl medalių!

Kelių komandų marškinėlius planuoji vilkėti 2016/2017 metų sezone? Ar sulauki daug pasiūlymų iš komandos vadovų, kurie dėlioja naujo sezono sudėtis?

Šiuo metu dar tiksliai nieko negaliu pasakyti. Nesenai sukūriau šeimą, laukiu jos pagausėjimo. Dar nėra aišku, kaip viską pavyks suderinti laiko atžvilgiu. Kaip sakoma – laikas parodys, bet galiu pažadėti, kad iš mėgėjų krepšinio niekur nedingsiu. Kalbant apie pasiūlymus, tai sulaukiu jų nemažai. Praeitas sezonas buvo nuostabus ir smagu, kad kitos komandos manimi domisi ir nori, kad žaisčiau jų gretose.

Kokiais kriterijais vadovaujiesi, kai tenka rinktis vieną ekipą iš kelių?

Yra nemažai kriterijų, bet aktualiausia būtų komandos sudėtis ir komandos vadovo požiūris ir tikslai. Taip pat, ar yra pažįstamu žaidėjų komandoje, kur yra namų salė, kada žaidžiamos namų varžybos, kokios komandos spalvos ir pavadinimas, kokį rezultatą komanda pasiekė praėjusį sezoną ir dar daugelis kitų. Dažnai būna nemažas pasirikimas komandų, tikrai nesinori prašauti ar suklysti besirenkant komandą, tad visas procesas gali užtrukti.

Apie laisvalaikį, asmenines savybes ir tandemą su Gediminu Povilausku.

Kaip manai, kokios tavo, kaip krepšininko, savybės lemia tai, kad visur kur be žaistum esi vienas iš rezultatyviausių?

Atsidavimas, ryžtas, pastangos, juodas darbas ir noras būti geriausiu. Krepšiniui atidaviau nežmoniškai daug laiko, pastangų ir tai matyti krepšinio aikštelėje. Nemeluosiu pasakydamas, kad visada jausdavau didžiausią malonumą pelnydamas taškus. Labai padeda ir tai, kad papuolu į tokias komandas, kurioms reikia žaidėjo, kuris gali pelnyti taškus. Komandos draugų palaikymas ir paskatinimas visa tai dar palengvina ir suteikia malonumo. Norint būti rezultatyviausiu komandos žaidėju, daug kas turi tinkamai susiklostyti ir veikti be trikdžių.

Ar dažnai pyksti ant teisėjų, komandos draugų?

Nemeluosiu, visko būna. Susipykstu ir su teisėjais, ir su komandos draugais. Tik todėl, kad visada iš visų noriu tik maksimalių pastangų ir visiško atsidavimo, nes, jei to nepamatysiu ar pamatysiu, kad kažkas „grybauja“, aš supyksiu. Mano manymu, krepšinis yra emocinis sportas ir emocijos čia nuolat verda, natūralu, gali pradėti rėkti ar keiktis. Per tiek metų  jau visi teisėjai ir mano komandos draugai susigyveno su tuo ir koks aš esu už aikštelės ribų, todėl, kai pasibaigia varžybos ir atslūgsta emocijos, vėl viskas yra gerai ir galime normaliai bendrauti.

Kasmet žaidi vis geriau, kaip vasarą ruošiesi naujam krepšinio sezonui?

Kiekvieną vasarą stengiuosi neprarasti formos ir šiek tiek „pailsinti“ senus kaulus. Kalbu su treneriais, ką galėčiau patobulinti žaidime arba ką galėčiau daryti geriau, kokios buvo mano silpnosios pusės sezono metu. Viską išanalizavęs ir sužinojęs kimbu į darbus. Ruošiuosi su fizinio rengimo treneriu, dirbu treniruoklių salėje, darau daug žaidimo tempo metimų ir vis bandau papildyti savo žaidimo arsenalą naujais judesiais. Žiūriu daug Europos įžaidėjų žaidimo epizodų ir stengiuosi visa tai pritaikyti savo žaidime.

Kaip manai, ko tau labiausiai trūksta, kad aikštelėje dar būtum geresnis žaidėjas? Kokius žaidimo komponentus reikėtų patobulinti labiausiai?

Tikriausiai, kaip ir daugelis krepšininkų pasakysiu, kad reikia tobulinti absoliučiai viską, nes nė vienas žaidimo aspektas nėra tobulas. Norėčiau pagerinti įžaidėjo sugebėjimus ir tolimų metimų taiklumą, pagerinti šuolį ir žaidimo supratimą. Tikriausiai norėčiau patobulinti viską.

Tikriausiai, kaip ir daugelis jaunuolių, vaikystėje turėjai savo idealus krepšinio aikštelėje, į ką lygiavaisi, norėjai būti panašus?

Mėgstamiausias vaikystės žaidėjas buvo Allenas Iversonas. Esame panašaus ūgio ir sudėjimo, dėl šių priežasčių jis man patiko labiau negu bet kas tuo metu visame krepšinio pasaulyje. Tuo metu jis buvo NBA ikona – ką jis išdarinėjo su kamuoliu ir kaip lengvai pelnydavo taškus prieš žymiai didesnius ir aukštesnius žaidėjus tiesiog vertė aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Kiekvieną dieną žiūrėdavau jo žaidimo epizodus ir kieme bandžiau juos pakartoti.

Koks krepšinis – „3x3” ar „5x5” – tau labiau patinka?

Į šį klausimą sunku atsakyti. Įvairūs pliusai ir minusai, bet tai bet kuriuo atveju yra krepšinis, todėl vienodai patinka tiek vienas, tiek kitas, nes tai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis.

Kokią Lietuvos ir NBA komandą palaikai labiausiai?

Esu vilnietis ir palaiko Lietuvos rytą. Įdomi šio sezono sudėtis ir tikiuosi, jog pagaliau pavyks iškovoti LKL aukso medalius. NBA labiausiai palaikau Oklahomos City Thunder, nes ten žaidžia mano mėgstamiausias žaidėjas Russellas Westbrookas bei lietuvis Domantas Sabonis. Gaila,  ekipą paliko Kevinas Durantas, tačiau manau, kad OKC ir be jo šį sezona NBA lygoje bus juodasis arkliukas ir daug ką nustebins.

Ar dažnai žiūri tiesiogines NBA transliacijas?

Tikrai ne. Jei susitinka stiprios komandos ir varžybos nebūna vėlai naktį, stengiuosi jų nepraleisti.  Dažniau žiūriu Eurolygos dvikovas, šių stengiuosi nepraleisti.

Jeigu staiga tau atsirastų galimybė žaisti „X“ komandos startiniame penkete, kurį galėtum sudaryti pats iš viso pasaulio žaidėjų. Kas su tavimi žaistų „X“ komandoje?

X komandoje su manimi žaistų Russellas Westbrookas, Lebronas Jamesas, Kevinas Durantas bei Anthony Davisas. Niekas pasaulyje nesugebėtu pasipriešinti šiam startiniam penketui, net jeigu ir aš jame būčiau.

Vieša paslaptis, kad puikiai sutari su kitu mėgėjų krepšinyje puikiai žinomu žaidėju Gediminu Povilausku, ką galėtum pasakyti apie šį talentingą, ramų ir tylų žaidėją?

Apie Gedą galiu atsiliepti tik teigiamais žodžiais. Tai žaidėjas, nevengiantis juodo darbo ir padarysiantis viską, kad jo komanda varžybų gale būtų laimėtoja. Jis nepaiso jokių autoritetų ir garsių pavardžių – jis tiesiog atlieka savo darbą visu 120%. Kiekvieną sezoną Gedas papildo savo žaidimo arsenalą. Be atkovotų kamuolių jis taip pat gerai „mato“ aikštę, pats gali užbaigti atakas. Dėl to žaisti vienoje komandoje su Gedu yra malonumas. Jis visad nori nugalėti ir niekad nepasiduoda nepasibaigus rungtynėms.

Kada ir kur susikirto jūsų keliai krepšinio aikštelėje?

Seniai… Jeigu neklystu, pirmą kartą mūsų keliai susikirto dar 2006 metais LVJC (Lietuvos vaikų ir jaunimo centro) treniruotėje. Smagu, kad ne praėjus tiek laiko, po tiek pergalių ir praleimėjimų išlikome gerais draugais ir mūsų keliai neišsiskyrė.

Gedimino Povilausko ir tavo karjeroje yra pasitaikęs ne vienas atvejis,  kai jūs abu atsiduriate vienoje ekipoje, ar komandoms, norinčioms į savo gretas prisivilioti vieną iš jūsų keliate sąlygas paimti jus abu?

Galima taip sakyti, kadangi gerai sutariame su Gedu, žaisti vienoje komandoje yra maloniau nei atskirose. Mes vienas kita labai gerai suprantame aikštelėje, todėl nepraleidžiame progos žaisti vienoje komandoje, ypač, kai mums  žaisti kartu tikrai neblogai sekasi atsižvelgiant kiek visko kartu esame iškovoję. Žinoma, ne visada išeina rasti kompromisą ir tenka žaisti atskirose komandose, bet džiaugiuosi, kad tai nutinka retai ir beveik visada kovojam petys į petį dėl medalių ir titulų.

Ar turi dar svajonių, susijusių su krepšiniu? Gal artėja diena, kai Deimantas Pavlovskis krūvą mėgėjų ekipų marškinėlių iškeis į vienus „Nacionalinės krepšinio lygos“ (NKL) ekipos?

Svajonių su krepšiniu visada turiu ir, manau, turėsiu. Jei kas nors prieš keletą metų man būtų pasakęs, kad turėsiu tai, ką dabar turiu, bučiau smagiai nusijuokęs ir tiesiog numojęs ranka. Niekada negali žinoti, kada gali pasitaikyti galimybė pakilti vienu laipteliu aukščiau . Niekada nesakau krepšiniui ne ir tikiuosi, kad per sunkų darbą ir alinančias treniruotes mano svajonė kažkada debiutuoti NKL pirmenybėse išsipildys.

Ar esi gavęs pasiūlymų iš „Nacionalinės krepšinio lygos“ (NKL) komandų?

Taip, keletą pasiūlymų esu gavęs, tačiau nieko konkretaus ir galutinio. Dar reikia pasistengti ir išlieti daug prakaito sporto salėje, kad gaučiau konkretesnių pasiūlymų.

Ką veiki laisvalaikiu, kai nebūni krepšinio aikštelėje?

Be krepšinio taip pat dirbu savo svajonių darbą vienoje didžiausių transporto ir logistikos kompanijų Europoje – Girteka logistics. Taip pat studijuoju Mykolo Romerio universitete viešąją politiką ir vadybą. Laisvo laiko lieka nedaug. Kiek laiko belieka, jį skiriu šeimai – nueiname į kiną, išeiname į miestą arba tiesiog kažką veikiame kartu. Džiaugiuosi, kad radau tokią žmoną, kuri supranta ir palaiko mane krepšinio atžvilgiu, nes krepšinis reikalauja tikrai daug laiko.

 

Pridėti komentarą

Apsaugos kodas
Atnaujinti